Geriamasis vanduo: koks jis Šilutės rajone?

Informacijos apie geriamojo vandens kokybę Šilutės rajone paprastam jo vartotojui ne taip jau ir lengva rasti.

Šilutės rajono savivaldybei pavaldžios UAB „Šilutės vandenys“ internetinėje svetainėje publikuojami pasenę duomenys apie geriamojo vandens tyrimus: Šilutės miesto – 2012 metų III ketvirčio, kitų rajono vandenviečių (jų priskaičiuojama gerokai per 30) – dar senesni – 2012 – ųjų I ketvirčio, tai yra metų senumo.

Ir panašu, kad niekam dėl to galvos neskauda.

Nepaisoma reikalavimų

„Šilutės ETA Žinios“ geriamuoju vandeniu Šilutės rajone susidomėjo dar praeitų metų vasarą. Tuomet, atidžiai išnagrinėjus „Šilutės vandenų“ tinklalapyje publikuojamus geriamojo vandens tyrimo rezultatus, paaiškėjo, kad Lietuvos higienos normai HN 24 : 2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ 2012 – ųjų pradžioje visiškai atitiko tik 8 Šilutės rajono vandenviečių vanduo, tuo tarpu kitose 10 vandenviečių buvo nustatytas didesnis už leistiną bendrosios geležies, o likusiose, taip pat ir Šilutės miesto, – bendrosios geležies ir amonio kiekis.

Beje, šiedu indikatoriniai rodikliai prieš tai minėtoje higienos normoje nustatytas vertes, nors ir nežymiai, bet vis dėlto viršijo ir 2012 – ųjų III ketvirtį tirtame Šilutės miesto geriamajame vandenyje.

Tiesą sakant (bent jau taip teigiama minėtoje higienos normoje), bendroji geležis ir amonis geriamajame vandenyje tiesiogiai nesietini su kenksmingu poveikiu žmogaus sveikatai, tačiau jie atspindi gamtinio (žalio) vandens savybes, geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo technologiją. Šie rodikliai (turėtų būti) kontroliuojami, kad būtų galima rasti geriamojo vandens saugos ir kokybės pažeidimo požymius, įspėti apie pavojų ir imtis atitinkamų priemonių siekiant užkirti kelią galimam žmonių susirgimui.

“Bet koks šioje higienos normoje nustatytų reikalavimų pažeidimas turi būti nedelsiant ištirtas, nustatyta jo priežastis, informuotos įgaliotos valstybės ir savivaldybių institucijos bei geriamojo vandens vartotojai ir imtasi atkuriamųjų veiksmų geriamojo vandens saugai užtikrinti”. (Lietuvos higienos normai HN 24 : 2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, 7 p.)

Tačiau Šilutėje šio reikalavimo nelabai paisoma.

Valdžiai nerūpi

„Šilutės ETA Žinios“ praeitą vasarą dėl šio higienos normos reikalavimo vykdymo kreipėsi ir į Šilutės rajono savivaldybės administraciją, ir į Šilutės valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (toliau – VMVT).

Iš Savivaldybės buvo gautas toks atsakymas, pasirašytas administracijos direktoriaus Raimundo Ambrozaičio: „Informacija apie geriamo vandens kokybę, tyrimus ir jų rezultatus yra skelbiami UAB „Šilutės vandenys“ interneto svetainės www.silutes-vandenys.lt nuorodoje „Vandens tyrimai“. Kadangi pateikta informacija yra viešai prieinama visiems, Šilutės rajono Savivaldybės vadovai nereikalauja iš bendrovės pateikti jiems informaciją.“

Įdomu, ką R. Ambrozaitis pasakytų dabar, kai tapo aišku, jog „Šilutės vandenys“ šitiek laiko delsia atnaujinti informaciją apie geriamojo vandens kokybę.

Pažeidimų – per akis

Dar įdomiau išėjo su Šilutės VMVT. Susirašinėjimas su šia įstaiga elektroniniu paštu užtruko kone iki rugsėjo pabaigos. Tačiau išsamaus atsakymo į „Šilutės ETA Žinių“ klausimus sulaukta tik po to, kai į šį „dialogą“ įsikišo, beje, niekieno neprašyta, respublikinė VMVT.

Viename iš raštų Šilutės VMVT irgi užsimena apie „Šilutės vandenų“ įsipareigojimą skelbti elektroninėje erdvėje geriamojo vandens tyrimo rezultatus, o iš kito, paskutiniojo, sužinojome ir apie vandenviečių patikrinimų metu aptiktus pažeidimus.

Jų būta nemažai: 2011 m. ir 2012 m. pirmą pusmetį vykdytų patikrinimų metu buvo išaiškinta nemažai vandens ruošimo ir tiekimo vartotojams pažeidimų, daugiausia dėl padidėjusių amonio ir bendrosios geležies kiekių geriamajame vandenyje (Gorainių, Liaučių, Saugų, Švėkšnos, Žemaičių Naumiesčio ir kt. vandenvietėse).

Tačiau piniginės baudos atsakingiems darbuotojams nebuvo skirtos.

Trūkumai šalinami

UAB „Šilutės vandenys“ direktorius Alfredas Markvaldas šiandien patikino („Šilutės ETA Žinios“ su juo kalbėjo telefonu – red. pastaba), kad po savaitės kitos bendrovės internetiniame puslapyje bus patalpinta naujausia informacija su geriamojo vandens tyrimo rezultatais, – esą kaip tik nuo šiandien – koks sutapimas! – pradedami imti vandens mėginiai iš rajone eksploatuojamų vandenviečių.

Nors ir nelabai norom, bet vis dėlto A. Markvaldas pripažino, kad ir Šilutės mieste esama šiokių tokių problemų dėl amonio ir bendrosios geležies pertekliaus geriamajame vandenyje. Tačiau, anot jo, investuoti į vandens ruošimo ir tiekimo gerinimą mieste bendrovė artimiausiu metu neplanuoja. Esą Šilutės vanduo ir taip palyginti geras – aukštesnės kokybės vandenį vartoja tik kokių trijų keturių Lietuvos miestų gyventojai, – todėl visos pajėgos ir toliau bus metamos geriamojo vandens kokybei pagerinti kaimiškose vietovėse: per šiuos metus bent keturiose penkiose rajono vandenvietėse planuojama pastatyti naujus taip vadinamus vandens nugeležinimo įrenginius.

UAB „Šilutės vandenys“ yra parengusi vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų plėtros planą 2014 – 2020 m. laikotarpiui, kurį įgyvendinant rajone turėtų būti įrengta iš viso 54 nauji ir rekonstruota 20 vandens gręžinių, planuojama įrengti 74 vandens kokybės gerinimo įrenginius.

Pabaigai

Iš Šilutės VMVT rašto: „UAB “Šilutės vandenys“ ne visada patenkina vartotojų lūkesčius, tačiau jo sauga ir kokybė yra žinoma, numatomos ir palaipsniui įgyvendinamos priemonės vandens saugai ir kokybei užtikrinti.”