Gargždai pasisavino Juodkrantės lobį

Su­tvar­ky­ti pi­lia­kal­nius už­si­mo­ju­si Klai­pė­dos ra­jo­no me­ri­ja nu­ste­bi­no net sa­ve. Ant tu­ris­tams skir­to lau­ko sten­do prie Kal­niš­kės (Gargž­dų) pi­lia­kal­nio pa­vaiz­da­vo nie­ko bend­ra nei su pi­lia­kal­niu, nei su apy­lin­kių is­to­ri­ja ne­tu­rin­tį vi­sa­me pa­sau­ly­je gar­sų Juo­dkran­tės gin­ta­ro lo­bį.

Is­to­ri­kai ir ar­cheo­lo­gai aps­tul­bę - taip ne tik klas­to­ja­ma is­to­ri­ja, de­zin­for­muo­ja­ma vi­suo­me­nė, bet ir pa­si­sa­vi­na­mas vie­nas ryš­kiau­sių Kur­šių ne­ri­jos pre­kės ženk­lų. Spe­cia­lis­tams pa­nag­ri­nė­jus sten­de pa­tei­kia­mą in­for­ma­ci­ją ap­tik­ta dar dau­giau klai­dų: pa­vyz­džiui, net ne­pa­si­var­gin­ta tiks­liai nu­ro­dy­ti 1253 me­tais pir­mą­kart ra­šy­ti­niuo­se šal­ti­niuo­se pa­mi­nė­tos kur­šių pi­lies, da­vu­sios pra­džią ra­jo­no cen­trui, pa­va­di­ni­mą.

Už­si­mo­ta plačiai

Klai­pė­dos ra­jo­ne - 14 pi­lia­kal­nių, ku­rie anks­ty­vai­siais vi­du­ram­žiais bu­vo et­ni­nė­je kur­šių Cek­lio že­mė­je. Šias bu­vu­sias bal­tų gen­ties ci­ta­de­les prieš ke­le­tą me­tų im­ta tvar­ky­ti. Prieš ap­ge­nint me­džius, su­tvar­kant ap­lin­ką ant pa­čių pi­lia­kal­nių ir jų prie­igo­se už Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) fon­dų bei me­ri­jos lė­šas įreng­ti in­for­ma­ci­niai ženk­lai, lau­ko sten­dai, au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­tos, suo­liu­kai, šiukš­lių dė­žės.

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos Vie­šų­jų ry­šių sky­rius LŽ in­for­ma­vo, kad įgy­ven­di­nant pro­jek­tą bu­vo pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis su UAB Klai­pė­dos di­zai­no cen­tru. Jis pa­ga­mi­no ir pa­sta­tė 12 sten­dų, 11 suo­liu­kų bei tiek pat šiukš­lia­dė­žių. Bend­ra dar­bų są­ma­ta - be­veik 56 tūkst. li­tų. Ta pa­ti fir­ma pa­siū­lė ir sten­dų vi­zua­li­nį spren­di­mą, ma­ke­ta­vo me­džia­gą. Ta­čiau už pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mą ir sten­dų tu­ri­nį bu­vo at­sa­kin­gas Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Stra­te­gi­nio pla­na­vi­mo ir in­ves­ti­ci­jų sky­rius.

Me­ri­ja taip pat pra­ne­šė, kad jau pa­si­ra­šy­ta be­veik 283 tūkst. li­tų ver­tės su­tar­tis dėl pa­grin­di­nio ra­jo­ne Kal­niš­kės pi­lia­kal­nio pri­tai­ky­mo vi­suo­me­nės reik­mėms, jo su­tvar­ky­mo. Pro­jek­tas bus įgy­ven­di­na­mas iki 2015 me­tų bir­že­lio 30 die­nos.

Ke­ti­na­ma su­tvar­ky­ti ir dar ke­lis lan­ky­ti­nus įspū­din­ges­nius kur­šių pi­lia­kal­nius.

Juodkrantės gintaro amuletų lobis - Gargždų piliakalnyje. Tokia klaidinama žinia siunčiama turistams ir moksleiviams.

Už­bū­rė amu­le­tų grožis

Prie Kal­niš­kės pi­lia­kal­nio at­va­žia­vu­sius tu­ris­tus pa­si­tin­ka gra­žus sten­das. Ja­me pa­tei­kia­ma glaus­ta in­for­ma­ci­ja apie XIII am­žiu­je su­de­gin­tos ci­ta­de­lės is­to­ri­ją. Ta­čiau bent kiek Va­ka­rų Lie­tu­vos is­to­ri­ją iš­ma­nan­čiam žmo­gui į akis krin­ta ant pi­lia­kal­nio nuo­trau­kos pa­vaiz­duo­ti di­džiu­liai gin­ta­ri­niai amu­le­tai - XIX am­žiaus pa­bai­go­je Kur­šių ma­rio­se, prie Juo­dkran­tės, ap­tik­to gin­ta­ro lo­bio dir­bi­niai. Kaip jie su­si­ję su Kal­niš­kės pi­lia­kal­niu?

To pa­klaus­ta Stra­te­gi­nio pla­na­vi­mo ir in­ves­ti­ci­jų sky­riaus val­di­nin­kė Jū­ra­tė Dob­ro­vols­kie­nė ban­dė pa­aiš­kin­ti LŽ, jog tai tie­siog gra­žu. „Tie gin­ta­ro amu­le­tai yra gra­žus di­zai­no ele­men­tas ir puo­šia sten­dą. Juk ne­už­ra­šy­ta, kad tas lo­bis ras­tas bū­tent Kal­niš­kės pi­lia­kal­ny­je“, - tei­si­no­si ji.

Ta­čiau sten­de ne­nu­ro­dy­ta ir tai, kad ja­me pa­vaiz­duo­tas Juo­dkran­tės lo­bis.

„Na, jei kur­šių pa­vel­do tur­tin­gas Klai­pė­dos ra­jo­nas ne­tu­ri ką dau­giau par­ody­ti... Gal prieš sta­tant to­kius sten­dus rei­kė­jo pro­fe­sio­na­lus sam­dy­ti? La­bai ne­gra­žu Gargž­duo­se, prie pi­lia­kal­nio, vaiz­duo­ti mū­sų Juo­dkran­tės lo­bį. Net ne pik­ta, o juo­kin­gai grau­du. Dar ge­rai, kad ne­pa­ra­šė, jog ta­me pi­lia­kal­ny­je ir Juo­dkran­tės lo­bį ra­do“, - LŽ ko­men­ta­vo Ne­rin­gos me­ras Da­rius Ja­sai­tis.

Anot jo, Juo­dkran­tės lo­bio amu­le­tai ge­rai ži­no­mi pa­sau­ly­je ir sie­ja­mi bū­tent su Kur­šių ne­ri­ja. „Juod­kran­tė ir iš­gar­sė­jo per tą lo­bį. Tai mū­sų pre­kės ženk­las, at­pa­žįs­ta­mas vi­sa­me pa­sau­ly­je nuo XIX am­žiaus. O jį pa­nau­do­jo nie­ko bend­ra nei su Juo­dkran­te, net su Gin­ta­ro ke­liu ne­tu­rin­tys Gargž­dai. Na, ab­sur­das, ką čia dau­giau pri­dur­si“, - kal­bė­jo D.Ja­sai­tis.

[Dr. J.Genys itin neigiamai vertina viešai pateikiamą dezinformaciją apie kuršių paminklus.]

Dr. J.Genys itin neigiamai vertina viešai pateikiamą dezinformaciją apie kuršių paminklus.

Is­to­ri­jos iškraipymas

Is­to­ri­kams, ar­cheo­lo­gams toks akib­rokš­tas ir­gi ne­atro­do ne­kal­tas. Anot Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jaus di­rek­to­riaus dr. Jo­no Ge­nio, ne­ga­li­ma skelb­ti tu­ris­tams, moks­lei­viams skir­ta­me in­for­ma­ci­nia­me sten­de klai­di­na­mos in­for­ma­ci­jos.

„Ne­gi iš tų de­šim­čių tūks­tan­čių ne­ga­lė­ta skir­ti nė li­to moks­li­nin­kų kon­sul­ta­ci­joms? Su­pras­čiau, jei bū­tų ban­do­ma pa­da­ry­ti ne­utra­lų sten­dą, ne­su­si­ju­sį su kon­kre­čiu ob­jek­tu. Bet Gargž­dai net ne­bu­vo Gin­ta­ro ke­lio da­lis. Vaiz­duo­ti ne­oli­to lai­kų lo­bį sten­de, skir­ta­me ge­le­žies am­žiaus pi­lia­kal­niui, - ne­su­vo­kia­mas da­ly­kas“, - ste­bė­jo­si jis.

Il­gus me­tus ar­cheo­lo­gu dir­bęs J.Ge­nys pri­mi­nė, kad Kal­niš­kės pi­lia­kal­nis yra tir­tas, ir ja­me ap­tik­ta įdo­mių ar­te­fak­tų. „Vie­toj to lo­bio bu­vo ga­li­ma pa­vaiz­duo­ti Ro­mos im­pe­ri­jos mo­ne­tas, ku­rios ti­krai ras­tos ka­si­nė­jant pi­lia­kal­nį. Sten­dą pri­va­lu pa­keis­ti, kol dar ne­pra­si­dė­jo ma­si­nis tu­ris­ti­nių ke­lio­nių se­zo­nas“, - tei­gė mu­zie­jaus di­rek­to­rius.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to ar­cheo­lo­gas dr. Klai­das Per­mi­nas taip pat ne­lin­kęs pri­tar­ti val­di­nin­kų ar di­zai­ne­rių „gro­žio samp­ra­tai“ ku­riant in­for­ma­ci­nį sten­dą apie kon­kre­tų is­to­ri­nį ob­jek­tą. „Tie gin­ta­ro dir­bi­niai iš Juo­dkran­tės lo­bio ne­tu­ri nie­ko bend­ra su Kal­niš­kės pi­lia­kal­niu. Šis sten­das - is­to­ri­jos iš­krai­py­mas ir vi­suo­me­nės klai­di­ni­mas”, - sa­kė jis.

Be­ga­lė klai­dų

Ne­ga­na to, pa­aiš­kė­jo, kad ne­tiks­lu­mų esa­ma ir sten­do ra­šy­ti­nė­je in­for­ma­ci­jo­je. Pa­vyz­džiui, ang­liš­kai pi­lia­kal­nis va­di­na­mas “Kal­niš­kė mound”, ta­čiau ang­lų kal­bą mo­kan­čiam tu­ris­tui toks už­ra­šas ga­li su­kel­ti tik šyp­se­ną. Mat kal­bant apie pi­lia­kal­nius var­to­ja­mas var­to­ja­mas žo­dis “hill­fort”, o ne “mound”.

Dr. K.Per­mi­nui užk­liu­vo ir in­for­ma­ci­ja, kad “pi­lia­kal­ny­je sto­vė­jo 1253 m. mi­ni­ma pi­lis Gargž­dai”. Ta­čiau tai ne­są­mo­nė, nes Li­vo­ni­jos or­di­no ir Kur­šo vys­ku­po XIII am­žiaus do­ku­men­tuo­se Vo­kie­čių or­di­no pa­siun­ti­niai lie­tu­viš­kai ne­ra­šė, pi­lis bu­vo už­ra­šy­ta lo­ty­niš­kai ir pa­va­din­ta “Ga­ris­da”.

Ar­cheo­lo­gui su­nkiai su­pran­ta­mi ir to­kie pi­lia­kal­nį api­bū­di­nan­tys sa­ki­niai: “Tra­pe­ci­nės for­mos pi­lia­kal­nio aikš­te­lė sie­kia 200 m. Pats pi­lia­kal­nis il­gas, lyg bū­tų su­durs­ty­tas iš ke­lių, iš vi­so su­da­ro apie 121 m.”

“Kas tie 200 me­trų? Aukš­tis, il­gis, plo­tis? O 121 m? Ne­aiš­kus ir pi­lia­kal­nio da­ta­vi­mas, nes par­ašy­ta, kad “pi­lia­kal­nis da­tuo­ja­mas I tūkst. pab.” Tai čia prieš ar po Kris­taus gi­mi­mo?” - var­di­jo ne­tiks­lu­mus moks­li­nin­kas.

Šiek tiek at­lai­des­nis bu­vo žy­mus Lie­tu­vos ar­cheo­lo­gas prof. Vla­das Žul­kus. Jo tei­gi­mu, val­di­nin­kai pa­da­rė klai­dų, tad ga­li­ma tik pa­si­juok­ti iš jų ne­iš­ma­ny­mo. Ta­čiau ir šis moks­li­nin­kas vie­na­reikš­miš­kai yra už klai­di­na­mos in­for­ma­ci­jos ša­li­ni­mą ir ne­ati­ti­ki­mų iš­tai­sy­mą.

Spe­cia­lis­tų nereikėjo

Klai­pė­dos ra­jo­no tu­riz­mo ir in­for­ma­ci­jos cen­tro va­do­vė Dai­va Bui­vy­die­nė LŽ ti­ki­no, kad pra­dė­ti tvar­ky­ti pi­lia­kal­niai pir­miau­sia pri­sta­to­mi Lie­tu­vos ir už­sie­nio tu­ris­tams.

“Tai ti­krai la­bai rek­la­muo­ja­mi ob­jek­tai, vi­sa­da siū­lo­me juos ap­lan­ky­ti. O in­for­ma­ci­ja apie Juo­dkran­tės lo­bį Kal­niš­kės pi­lia­kal­nio sten­de man nė­ra vi­siš­kai ne­ti­kė­ta. Ma­tė­me to sten­do ma­ke­tus - juos ren­gė Klai­pė­dos di­zai­no cen­tras - ir sa­kė­me, kad Juo­dkran­tės lo­bio ten vaiz­duo­ti ne­ga­li­ma. Bet mū­sų nie­kas ne­klau­sė”, - sa­kė ji.

Tu­riz­mo spe­cia­lis­tės ma­ny­mu, pi­lia­kal­niai aps­kri­tai pra­dė­ti tvar­ky­ti “ne nuo to ga­lo”. “Pir­miau­sia rei­kė­jo už tuos pi­ni­gus su­tvar­ky­ti pa­čius pi­lia­kal­nius, o tik pa­skui sta­ty­ti sten­dus. Be­je, jų me­džia­ga bus skel­bia­ma ir in­ter­ne­ti­nė­je erd­vė­je, spaus­di­na­ma lanks­ti­nu­kuo­se”, - kal­bė­jo D.Bui­vy­die­nė.

Gargž­dų kraš­to mu­zie­jaus is­to­ri­kas Ma­rius Moc­kus tvir­ti­no, kad ren­giant pi­lia­kal­nių tvar­ky­mo pro­jek­tą net ne­bu­vo sam­do­ma pro­fe­sio­na­lių ar­cheo­lo­gų, is­to­ri­kų. “Juk už tuos pi­ni­gus bu­vo ga­li­ma ir ar­cheo­lo­gi­nius ty­ri­mus at­lik­ti. Fak­tas, kad to­kių svar­bių mū­sų pa­vel­dui ob­jek­tų kaip pi­lia­kal­niai in­for­ma­ci­nius sten­dus tu­ri reng­ti ne vien di­zai­ne­riai ar me­ri­jos val­di­nin­kai”, - svars­tė jis.

Kad ne­pa­si­var­gin­ta sam­dy­ti moks­li­nin­kų, pa­tvir­ti­no ir Klai­pė­dos ra­jo­no me­ri­jos Ry­šių su vi­suo­me­ne sky­riaus ve­dė­ja Dai­va Be­lio­kai­tė. “Nes tai ne­bu­vo nu­ma­ty­ta pro­jek­to par­aiš­ko­je“, - pa­aiš­ki­no ji.

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos di­rek­to­rius Čes­lo­vas Ba­ne­vi­čius LŽ sa­kė, kad Juo­dkran­tės lo­bio vaiz­da­vi­mas Kal­niš­kės pi­lia­kal­nio sten­de ir ki­ti ne­tiks­lu­mai ja­me ti­krai ver­ti dė­me­sio, to­dėl tu­rės bū­ti iš­tai­sy­ti. „Juk ki­taip tu­ris­tai ir moks­lei­viai mū­sų pi­lia­kal­nį sies su gin­ta­ro amu­le­tais, ku­rių čia tie­siog ne­bu­vo. Ne­ge­rai. Ti­krai ne­ži­no­jau šios ap­lin­ky­bės“, - LŽ pri­si­pa­ži­no jis.

Be ki­ta ko, LŽ me­ri­ja pra­ne­šė, kad Klai­pė­dos ra­jo­no pi­lia­kal­nių in­for­ma­ci­niai sten­dai pa­teik­ti Ge­riau­sių ar­cheo­lo­gi­jos pa­vel­do iš­sau­go­ji­mo dar­bų kon­kur­sui...