Gargždai neišsižada skyrybų su Klaipėda

Jau ne pirmą kartą kyla iniciatyva Klaipėdos rajonui priskirti Gargždų vardą. Šios idėjos šalininkai tikina, kad Klaipėdos rajonas yra vienintelis šalyje, kurio centras - Gargždų miestas - nesutampa su paties rajono pavadinimu. Tokia neteisybė gargždiškiams esanti lyg kokia skaudama rakštis, kurios niekaip nepavyksta ištraukti.

Anot pavadinimo keitimo šalininkų, Gargždų, paslėptų po Klaipėdos rajono pavadinimu, niekas nežino, klaidžioja net pašto siuntos, iškraipoma informacija turizmo leidiniuose, į uostamiestį nuplaukia rajonui skirtos investicijos. Rajono perkrikštymo scenarijus kartojasi beveik per kiekvienus savivaldos rinkimus, o jiems praėjus, Gargždų rajono idėja pamirštama iki kitų rinkimų. Galbūt dėl to idėjos sumanytojai nesulaukia platesnio visuomenės palaikymo, nes žmonės nejaučia būtinybės arba įtaria iniciatorius politiniu žaidimu.

Rankų dar nenuleidžia

Jau 60 metų egzistuojančio Klaipėdos rajono pavadinimo nepavyko išklibinti ir per šiuos savivaldos rinkimus. Klaipėdos rajone šiuo metu gyvena apie 53 tūkst. gyventojų. Politikų suburtai iniciatyvinei grupei nepavyko surinkti 4 000 gyventojų parašų, pasisakančių už Klaipėdos rajono pavadinimo keitimą. Iniciatyvinės grupės koordinatorius, rajono savivaldybės Tarybos narys Algirdas Liaudanskis nenorėjo atskleisti, kiek iš viso buvo surinkta parašų, bet pripažino, kad prikalbinti žmones pasirašyti už Gargždų rajoną buvę nelengva.

"Tikrai nepolitikavome, gal net praradome rinkėjų balsų, o ne gavome jų daugiau, kai rinkimų laikotarpiu pradėjome rinkti parašus. Tuo pat metu rajone vyko ir kita parašų rinkimo akcija, tad gal jų abiejų gyventojams buvo per daug. Pastebėjome, kad žmonės nenoriai atskleidžia savo duomenis, padeda tik parašą ar nurodo gyvenamąją vietą. Parašų rinkimo taisyklės yra gana griežtos. Parašus trukdė rinkti ir rajono valdžios, ypač mero, vieši pasisakymai, esą gyventojams pavadinimo keitimas kainuos milijonus, nes reikės perregistruoti visą turtą iš savo kišenės, nors pakeitus rajono pavadinimą viskas pertvarkoma valstybės lėšomis", - sakė A. Liaudanskis.

Anot jo, daugiau palaikymo parašų rinkėjai sulaukė Gargždų mieste, kitose seniūnijose iniciatyva buvo domimasi mažiau.

"Manau, dar trūksta platesnės diskusijos šia tema, tad rankų nuleisti nežadame. Tikrovės neatitinkantis rajono pavadinimas trukdo mums gyventi. Tikiuosi, prie rajono pavadinimo keitimo vėl grįšime, kai balandį pradės dirbti naujosios kadencijos rajono savivaldybės Taryba. Palauksime, kol naujoji taryba apšils kojas, per tą laiką diskutuosime, analizuosime situaciją, o po kokių 2-3 mėnesių, manau, bus galima svarstyti šį klausimą. Parašų jau neberinksime, galima ir be jų tiesiogiai kreiptis į rajono Tarybą, o jei ji priima palankų sprendimą dėl rajono pavadinimo keitimo, toliau kreipiamasi į Vyriausybę, o vėliau - į Seimą. Mūsų planai Vilniuje yra žinomi, į Gargždus atvykęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis palaikė idėją keisti rajono pavadinimą", - kalbėjo A. Liaudanskis.

Gargždų rajono idėją iš principo palaiko ir Gargždų bendruomenė, nors, anot jos pirmininko Vytauto Čeledino, tarp narių vieningos nuomonės ir nėra. Pats jis įsitikinęs, jog išties būtų mažiau painiavos, jei rajonas vadintųsi "tikru pavadinimu".

"Ypač šią idėją palaiko jauni žmonės, verslo atstovai. Iš tiesų ne kartą, net ir sovietiniais laikais, bandyta keisti rajono pavadinimą. Kodėl gi ne? Gargždiškiai irgi turi sentimentų, kaip ir Klaipėdos krašto senieji gyventojai. Visi esame svarbūs. Juk toje pačioje Lietuvoje gyvename. Pakeitus pavadinimą daugiau niekas nesikeistų: nei teritorija, nei pasus reikėtų keisti, nei mokėti už turto perregistravimą. Valstybė dar ne tokias reformas padaro, kaip, pavyzdžiui, elektros tinklų, ir lėšų tam negaili. Jeigu žmonės nori kito rajono pavadinimo, tai turės būti daroma. Bet rajono gyventojams dar trūksta labai daug informacijos, diskusijų, o pasirinktas rinkimų laikas šiai idėjai viešinti nebuvo pats tinkamiausias", - teigė V. Čeledinas.

"Nebūtina"

Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas sakė rajono pavadinimo keitimą vertinantis "rezervuotai", nes dėl to gyventojai bei įmonės turėtų nemažai nepatogumų.

"Be to, rajonas yra sudarytas iš dviejų etninių teritorijų, tad nėra jokios būtinybės keisti pavadinimą, kuris egzistuoja jau 60 metų. Jau antrą kadenciją, aštuntus metus, dirbu rajono meru, ir dar neteko girdėti gyventojų skundų dėl to, kad jie patiria nepatogumų nesutampant rajono ir rajono centro pavadinimams. Bet kokios reformos šioje srityje valstybei nemažai kainuoja. Antai Marijampolės rajono savivaldybę padalijus į keturias savivaldybes, tai kainavo apie 40 milijonų litų valstybės lėšų", - sakė V. Dačkauskas.

Beje, pagal naujus teisės aktus, kuriantis administraciniam vienetui, nebelieka žodelio "rajonas", tad jei Klaipėdos rajono pavadinimas kada nors būtų pakeistas, jis vadintųsi Gargždų savivaldybe - taip, kaip vadinasi naujausios šalies savivaldybės, pavyzdžiui, Pagėgių ar Rietavo.

V. Dačkauskas akcentavo, kad rajono pavadinimo keitimas nėra priskirtas savivaldybės Tarybos kompetencijai - šį sprendimą turėtų priimti Vyriausybė.

Beje, Klaipėdos rajono tarybą vietos politikų kreipimąsis dėl rajono pavadinimo keitimo buvo pasiekęs ir prieš 2003 m. savivaldos rinkimus. Tuomet Taryba nepriėmė jokio sprendimo, tiesiog buvo nutarta dar diskutuoti šia tema, atsiklausti platesnės visuomenės nuomonės. Tad tos diskusijos tęsiasi iki šiol.

Keitimas būtų nelogiškas

Doc. dr. Silva POCYTĖ, Klaipėdos universiteto istorikė

Šių metų pavyzdys - viešojoje erdvėje, Klaipėdos rajono spaudoje prasidėjusios diskusijos dėl Klaipėdos rajono pavadinimo pakeitimo į Gargždų rajoną. Galbūt daugeliui Klaipėdos rajono gyventojų iš pirmo žvilgsnio tokia idėja galėtų pasirodyti patraukli ir priimtina, nes Lietuvos administracinio suskirstymo žemėlapyje Klaipėdos rajono centro pavadinimas nesutampa su rajono pavadinimu. Dažnai įvairių informacinio turinio leidiniuose, turistiniuose vadovuose Klaipėdos rajono centru yra įvardijama Klaipėda. Teisybės vardan reiktų paminėti, kad Klaipėdos rajonas nesąs šioje situacijoje vienintelis, nes Akmenės rajono centras yra Naujoji Akmenė. Tačiau ar dėl visuomenės neišprusimo, menko informacijos viešinimo respublikinėje žiniasklaidoje turėtų būti keičiamas rajono pavadinimas?

Klaipėdos rajonas yra savitas Lietuvos administracinis vienetas, kuriame yra puoselėjamos dvi skirtingos, bet svarbios visai šaliai Didžiosios Lietuvos (siauresniame kontekste - Žemaitijos), Prūsų/Mažosios Lietuvos (siauresniame kontekste - Klaipėdos krašto), kultūrinės ir etninės tradicijos, dvasinis bei materialus paveldas. Klaipėdos pavadinimo ištrynimą iš rajonų centrų administracinio žemėlapio (neįskaitant Klaipėdos miesto, kaip atskiros savivaldžios teritorijos) galima būtų traktuoti kaip žingsnį Klaipėdos krašto savitumo praradimo link.

Nuo pat miesto įkūrimo XIII a. Klaipėda buvo komtūrijos, vėliau - valsčiaus centru, po XIX a. pradžios reformų Prūsijos karalystėje tapo apskrities centru. Klaipėda išlaikė apskrities centro pavadinimą ir tarpukario metais. Netgi sudėtingu sovietmečiu, kai Klaipėdos krašto praeitis buvo neparanki sovietinei ideologijai, 1950 m. sukūrus Klaipėdos rajoną, o 1952 m. perkėlus rajono centrą į Gargždus, nebūta diskusijų apie Gargždų rajono pavadinimą.

Akivaizdu, kad Klaipėdos rajono pavadinimo keitimas į Gargždų rajoną yra nelogiškas, kadangi toks administracinis rajonas niekada neegzistavo, o pavadinimo keitimas eliminuotų išskirtinio Klaipėdos krašto, Prūsų Lietuvos paveldo sampratą iš viešosios erdvės.

Jau ir dabar unikalus Klaipėdos krašto architektūrinis paveldas, esantis ne tik Klaipėdos rajono, bet ir kitose istorinio Klaipėdos krašto savivaldybėse, yra beveik visiškai sunaikintas statant pastatus, nesusijusius su istoriniu kraštovaizdžiu. Atsiradę nauji gyvenamieji kompleksai Slengiuose, Mazūriškėse, Jakuose, Žaliajame Slėnyje, Sendvaryje yra grubios architektūrinės invazijos pavyzdžiai. Senosios krašto sodybos ir dvarai yra faktiškai sunykę arba rekonstruoti neatpažįstamai. Deramo dėmesio nesulaukia ir senosios liuteroniškos Klaipėdos krašto kapinės, kurios yra arba naikinamos plečiantis naujosioms statyboms, arba izoliuojamos nuo visuomenės, kai formuojant žemės sklypus yra panaikinami privažiavimo prie kapinių keliai ir takeliai.

Istorinės tradicijos neturinčio pavadinimo "Gargždų rajonas" atsiradimas suduotų smūgį netgi etnolingvistinei šio krašto tradicijai. Kai išnyksta paminklai, lieka bent pavadinimai ir jų jungiamasis ryšys tarp istorijos ir dabarties. Atrodo, jog norima ištrinti atmintį ir akcentuoti tai, kad Klaipėdos rajonas neturi nieko bendro su Klaipėda ir Klaipėdos krašto praeitimi.

Verta pastebėti ir politinį šio klausimo aspektą, ypač, kai kalbama apie tam tikrų Klaipėdos rajono teritorijų prijungimo prie Klaipėdos miesto galimybes. Kai kurie vietiniai rajono politikai norėtų nieko nekeisti iš esmės, o vien tik pavadinimus. Patogu, gyvenant šalia Klaipėdos, dirbant Klaipėdoje, vaikams lankant darželius ir mokyklas Klaipėdos mieste, naudojantis Klaipėdos ligoninių paslaugomis, politikuoti rajone, kuriame "praeinamasis" balas į savivaldybės Tarybą yra žemesnis nei Klaipėdos mieste. Atrodo, jog tai yra vienintelis argumentas Klaipėdos rajoną pervadinti į Gargždų rajoną.

Norisi tikėti, kad Klaipėdos rajono pavadinimas išliks ir šis esamos padėties išsaugojimas parodys Klaipėdos rajono gyventojų pagarbą Klaipėdos krašto istorijai, jos kultūriniam paveldui ir, svarbiausia, čia gyvenantiems seniesiems Klaipėdos krašto gyventojams-šišioniškiams: lietuvininkams ir vokiečiams.