Gargždai kratysis sovietinio palikimo

Gargžduose dabar svarstoma, kad derėtų parką oficialiai pervadinti, o akmenį – demontuoti.

„Reikės politinio apsisprendimo, nes šis klausimas – jautrus. Skubotų sprendimų nesirengiame priimti, nes kelti tarptautinę įtampą būtų neprotinga. Kreipsimės į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją, tarsimės su specialistais. Tas Pergalės parkas buvo skirtas Gargždų išvadavimui nuo vokiečių kariuomenės įamžinti, bet puikiai žinome, kad Lietuvai tai nebuvo joks išvadavimas, o nauja okupacija. Tačiau šį klausimą reikės spręsti labai delikačiai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas.

Tuo metu nemaža dalis vietos žmonių nė neabejoja, kad Pergalės parko pavadinimo su jį žyminčiu akmeniu neturėtų likti nė kvapo. Minėtą teritoriją norima pavadinti Jaunimo parku.

Duoklė okupantams

Aktyvios diskusijos dėl Gargžduose esančio Pergalės parko įsiplieskė, kai jo teritorijoje rugsėjo 1 dieną buvo atidaryta Gargždų atviro jaunimo centro vasaros aikštelė, įrengta netoli Vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro.

„Įsivaizduokite, rugsėjo 1-osios renginiai – atviroje jaunimo erdvėje. Nueini ten ir randi Pergalės parką. Toks sovietų palikimas tebėra. Okupantai išėjo, bet akmuo, žymintis jų kadaise užgrobtas žemes, liko. Gargžduose iki šiol niekam nekilo mintis, kad tokie okupantų riboženkliai sovietmečiu buvo skatinami ne šiaip sau. Jaunimo erdvėje tokie ženklai netinka“, – savo poziciją išreiškė Gargžduose gyvenantis Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.

Granitiniame akmenyje, pastatytame ant betoninio stulpo, iškalta ir data: 1979. X. 13. Spėjama, kad taip buvo įamžinta 35 metų sukaktis nuo dienos, kai sovietinė armija „išvadavo“ Gargždus.

E. Paplauskis prisiminė, jog Pergalės parkas buvo kurtas norint pašlovinti Antrojo pasaulinio karo veteranus.

„Ten jiems skirtus medžius sodino. Neturiu nieko prieš kovojusiuosius kare, žmonės neturėjo kito pasirinkimo, buvo priversti kariauti sovietinėje armijoje. Tačiau vien tas akmuo su menamos pergalės vardu mane asmeniškai žeidžia. Nebuvo jokios pergalės, buvo sovietinės okupacijos etapas, mūsų šviesuolių trėmimai, žudymai, prievartavimai. Tai, kad Gargžduose stūkso toks akmuo, yra kažkoks Pergalės parkas, vertinu kaip pasityčiojimą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė E. Paplauskis.

Jo manymu, 1979-aisiais anuometė vietos valdžia tiesiog bandė įtikti Maskvai, padėti pliusą, dėl to ir įkūrė Pergalės parką.

„Reikia demontuoti ir išvežti tą akmenį, o parką oficialiai pervadinti“, – siūlė E. Paplauskis.

Baiminasi provokacijų

„Lietuvos žinių“ kalbinta Klaipėdos rajono tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Rasa Petrauskienė tikino, jog dabar jaunimui pritaikytą erdvę bus siūloma oficialiai įteisinti kaip Jaunimo parką.

„Jaunimo reikalų taryboje svarstėme įvairius variantus. Ir Laisvės, ir Nepriklausomybės parku tą vietą pavadinti, bet geriausiai erdvę atspindės Jaunimo parko vardas. Kiek žinau, tas paminklas nėra kultūros paveldo objektas, tad, sudarius kompetentingą komisiją, būtų galima svarstyti jo nukėlimą. Tačiau dabar, pratybų „Zapad 2017“ metu, protingiausia būtų elgtis pragmatiškai ir nekelti tokio pobūdžio klausimų, nes tai – tiesiausias kelias į provokacijas“, – svarstė vietos politikė.

Vaclovas Dačkauskas: „Reikės politinio apsisprendimo, nes šis klausimas – jautrus. Jį reikės spręsti labai delikačiai." Klaipėdos rajono merijos nuotrauka

Vietos valdžia – atsargi

Atrodo, kad bent jau kol kas ryžtingų pareiškimų nedarys ir Klaipėdos rajono valdžia. Anot savivaldybės mero V. Dačkausko, klausimas – jautrus.

„Reikės tartis su specialistais, nes nenorime sukelti konfliktinės situacijos. Matote, tos erdvės Pergalės parku niekas viešai ir nevadina. Oficialiai šis pavadinimas Registrų centre, kaip ir kituose registruose, neregistruotas. Matyt, 1979 metais buvo kažkoks tuomečio Vykdomojo komiteto sprendimas, bet buvo tas pavadinimas įteisintas ar ne, reikia aiškintis. Dabar aišku tik viena: parką taryboje bus bandoma oficialiai įregistruoti, pažymint sklypo ribas, teritoriją, ir jai suteikti Jaunimo parko pavadinimą. O dėl to akmens demontavimo... Spręs taryba“, – sakė jis.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas prisipažino apskritai tik po rugsėjo 1-osios renginio ir visuomenėje kilusio ažiotažo sužinojęs, kad egzistuoja Pergalės parko pavadinimas.

„Jis tikrai nepaplitęs, nėra vartojamas miestiečių. Vis dėlto tą klausimą reikės išnarplioti, tik norėtųsi tai padaryti kuo subtiliau – nesukeliant priešpriešos visuomenėje. Manau, vyks diskusijos, konsultacijos. O tada priimsime geriausią sprendimą. Dabar kategoriškai ką nors sakyti būtų neprotinga“, – „Lietuvos žinioms“ kalbėjo jis.