Dviratininkai ir pėstieji: laikas sudėti karo kirvius

Pastaraisiais metais mieste atsidarė kelios naujos dviračių parduotuvės, ir dviratininkų būrys gerokai pagausėjo - šiltuoju metu dviračių takuose, šaligatviuose ar net gatvėse tiesiog verda gyvenimas. Vis dažniau šaligatviu ir dviračių takais nepasidalija dviratininkai bei pėstieji. Policijos suvestinėse gausėja pareiškimų apie įvykusius konfliktus ar skaudžias nelaimes. Kai kurie šių incidentų dalyvių dėl neaiškių situacijų bylinėjasi net teismuose.

"Vakarų ekspresas", matydamas vis aštrėjančią situaciją, nusprendė surengti apskritojo stalo diskusiją, kurios tikslas - išsiaiškinti, dėl ko vyksta konfliktai tarp dviratininkų bei pėsčiųjų ir kaip reikėtų sušvelninti situaciją, rasti kompromisą, kad įsivyrautų taika.

Diskusijoje savo mintimis pasidalijo Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda, Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Saulius Ružinskas, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Nusikalstamų veikų tyrimo grupės komisaras Mindaugas Džermeika, nuolat pėsčiomis vaikščiojantis Linas Poška, Lietuvos dviratininkų bendrijos narys Darius Mileška ir neseniai Klaipėdoje nuo dviratininkų nukentėjusios 76-erių klaipėdietės dukra Violeta Bagrova (jos mamą gegužės 3 dieną Tiltų gatvėje partrenkė dviratininkas, moteriškei buvo sutrenkta galva, dėl patirtų sužalojimų jai teko keisti klubo sąnarį ir atlikti reabilitacinį gydymą).

Problema - taisyklių nežinojimas

L. Dūda: nesusipratimai dažniausiai įvyksta, nes nesilaikoma taisyklių. Tą daryti turi ir dviratininkai, ir pėstieji, ir automobilių vairuotojai. Nieko gudresnio čia neišgalvosi.

Vairuotojai mokosi kursuose, laiko teorijos ir praktikos egzaminus, jie galbūt šioje situacijoje yra labiausiai pasikaustę. Ar yra mokomi kokiuose nors kursuose dviratininkai, nežinau. Nors jie, mano nuomone, yra patys nekultūringiausi eismo dalyviai. Pėstieji, aišku, specialiai nieko nemokomi. Dėl to ir įvyksta nesusipratimų. Nuo senų senovės dviračiai buvo "be vietos" - tai ant šaligatvio, tai ant gatvės, o dabar atsirado greta šaligatvių arba inkrustuoti į pėsčiųjų takus.

Pėstieji, eidami šaligatviu, neretai užsimiršta, kad eina dviratininkų zona. Dviratininkas galbūt turėtų turėti skambutį ir iš anksto paskambinti žmogui, kad šis pasitrauktų. Bet, deja, dažnai taip neįvyksta ir dviratininkas įvažiuoja į pėsčiąjį.

Betgi būna, kad pėstieji net ir signalizuojant piktybiškai nepasitraukia nuo dviračių tako, pyksta dėl pastabų.

L. Dūda: Čia žmonių kultūros, išsilavinimo stoka. Jei esi eismo dalyvis, tai nebūtinai - automobilio vairuotojas. Juk pėsčiasis - irgi eismo dalyvis. Eismo dalyviai negerbia vienas kito, nekreipia jokio dėmesio į taisykles. Aš manau, kad supratimas ateina krauju. Kaip ir statybose: kol nenukrenta kas nors iš trečio aukšto ir nesusižaloja, tol nėra tvarkos. Jeigu žmonės nesilaikys eismo taisyklių, visada taip ir bus.

M. Džermeika: Aš galėčiau pritarti. 64-asis KET punktas mini: "Dviračių vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu." Taisyklėje akivaizdžiai pasakyta, kad turi būti tiek garso signalas, tiek stabdžio įrenginys. Štai neseniai eismo įvykį sukėlė 13-metis vaikas, jis vairavo sportinį dviratį, kuris net neturi stabdžių.

Pas mus neretai pasitaiko, jog yra įrengti dviračių takai, tačiau dviračių vairuotojai vis vien važiuoja gatve. Taip pat ir pėstieji nevengia vaikščioti dviračių takais. Tai pagal KET yra draudžiama.

Nubaustas tik vienas

Ar yra nubaustas nors vienas pėsčiasis, kuris ėjo dviračių taku?

M. Džermeika: Kaip tik prieš mūsų susitikimą peržvelgiau statistiką. Šiemet yra užfiksuotas vienas toks atvejis Lietuvoje. Ir tai buvo ne pas mus, o Vilniaus apskrityje. Už tokį pažeidimą gresia bauda nuo 30 iki 60 litų.

D. Mileška: Turbūt tas pėsčiasis buvo nubaustas dėl visai kitų priežasčių, dėl ginčo su pareigūnu ar panašiai.

Įdomu, o kiek dviratininkų yra nubausta?

M. Džermeika: Per 2010 metus yra užfiksuoti 68 dviratininkų ir pėsčiųjų padaryti pažeidimai, per 2011 metų laikotarpį - 29 atvejai.

L. Poška: Bet jūs užfiksuojate pažeidimą tuomet, kai įvyksta nelaimė. Paprastai įvyksta susidūrimas, jūs surašote protokolą už pažeidimą ir tiek?

M. Džermeika: yra organizuojami įvairūs reidai. Ne kartą buvo baudžiami pėstieji, einantys ne per perėjas. Norisi sudrausminti, sugėdinti. Tai kiekvieno žmogaus kultūros klausimas, jis tą darys, kol nenusidurs su teisėsauga. Mes nenorime atlikti baudėjo funkcijos, norime žmogui išaiškinti, kad nedarytų to, nes gresia skaudžios pasekmės.

Mentalitetas - kitas

M. Džermeika: Aš pats buvau komandiruotėje Amsterdame. Šiame mieste eismas labai intensyvus ir ten tikrai viskas atrodo saugu, susitvarko, nėra tų konfliktų. Puikiai tarpusavyje bendrauja tiek dviratininkai, tiek pėstieji, tiek automobilių vairuotojai.

D. Mileška: Turbūt pastebėjote, kad Amsterdame beveik niekas nedėvi šalmų?

M. Džermeika: Taip, jūs teisus, ir nėra tų konfliktų tarp pėsčiojo ir dviratininkų, o pas mus yra. Kai mes atvažiavome, mums paaiškino: jūs būkite atsargūs, dviratininkas lyg turėtų būti pirmesnis, jų dauguma. Dviratininkai intensyviau važiuoja, jiems sudėtingiau sustabdyti savo dviratę priemonę, nei pėsčiajam sustoti. Tai logiška.

Vėlgi, suprantamas dalykas: jų mentalitetas kitas. Be to, inžineriniai kelio įrenginiai žymiai patogesni, ten viskas vyksta važiuojamojoje dalyje, atskirta aiškiomis baltomis juostomis, suprantamai pažymėti kelio ženklai ir panašiai. Tiesiog labai aiškiai matyti, kur negalima žengti, ir mes plojome rankomis ir sakėme: tikrai šaunu, pasaka.

L. Poška: Yra toks dalykas, kaip paprotinė teisė, kuri klostėsi iš kartos į kartą: tėvai perduoda savo vaikams, vaikai - saviesiems ir taip toliau. Į tą paprotinę teisę įeina kad ir paprotys važiuoti per sankryžą, jei dega žalia šviesa, nenulipus nuo dviračio. Į tą pačią paprotinę teisę įeina ir supratimas, kad šaligatvis yra išimtinai pėstiesiems. Kaip beženklintumėme, ar raudonomis, oranžinėmis plytomis ar kitokiomis, šaligatvis yra pėsčiojo zona, jis tai žino nuo vaikystės. Tas dalykas pasikeis tik per keletą kartų. Aš nemanau, kad šiuolaikinė karta, visą gyvenimą vaikščiojusi, staiga ant šaligatvio gali pasijusti eismo dalyve ir atsižvelgti į kitos rūšies interesus.

Ženklai klaidina

D. Mileška: Policijos indėlis būtų labai svarus, jei prašytumėte savivaldybės taisyklingai žymėti kelius. Tai išspręstų labai daug dalykų. Dviratininkai dažnai kerta gatves, nors ten yra pažymėtos tik pėsčiųjų perėjos. Čia yra problema. Ar negalima sužymėti dviračių tako ir pėsčiųjų tako? Tai išspręstų srautų atskyrimą. Būtų aiškiau.

M. Džermeika: Policijos tarnyba tokią teisę ir kompetenciją turi. Tas vyksta, tai daroma. Nuolat yra aiškinamasi. Ir taisyklės keičiasi. Reikalinga ir jūsų pagalba, pasakymas, kad reikia vieną kitą punktą koreguoti.

S. Ružinskas: Apskritai Klaipėdos dviračių takuose, gatvėse yra daug netikslumų. Infrastruktūra sutvarkyta taip, kad galima dviprasmiškai suprasti ir nelaimės atveju ginčytis. Pavyzdžiui, situacija: magistralinis dviračių takas Taikos prospekte, šalia restorano "Trys mylimos", yra išvažiavimas iš kiemo. Dviratininkas trenkėsi į automobilį, kuris jam užkirto kelią, ir buvo apkaltintas dviratininkas. Tai yra nenormalu. Dabar vyksta teismai.

Jau nekalbu apie tai, kad gatvėse yra kelios vietos, kur saugumo salelėse net dviratis netelpa. Kyla natūralus klausimas: ką reikia daryti, tarkim, mamai su vežimėliu, kuriame yra kūdikis? Kyla pavojus, kad gali nutrenkti mašina. Tokios situacijos tiesiog absurdiškos.

Mes ne kartą varstėme savivaldybės duris, esame pateikę, ką dviračių takuose reikia koreguoti, tačiau keleri metai rezultato nematyti.

D. Mileška: kiek kartų skambinome, siuntėme pastabas, kad yra blogai paženklinti takai, rodžiau konkrečias vietas, bet niekas nesikeičia. Čia ne mūsų darbas rodyti, bet mes stengiamės dėl miesto gerovės, darome, kad būtų visiems geriau, bet niekas nesikeičia. Tai piktina.

Vieną juostą - dviračiams?

L. Dūda: Šaligatvių bortelius kai kur pažeminsime. Mes neatsisakome tobulinti. Neprieštaraujame, sakome, kad reikia gerinti dviračių infrastruktūrą, tačiau juk ne iš karto ir Maskva buvo pastatyta. Pernai ženklams įrengti nebuvo skirta nė vieno cento, šiais metais tam pinigų pavyko gauti, tie klausimai yra sprendžiami. Problemos yra žinomos, konkrečias vietas reikia analizuoti bendradarbiaujant su dviratininkais, reikia dalykiškumo ir geranoriškumo, o ne pykčių. Reikia keisti toną.

O Tiltų gatvėj aš matau tik vieną dalyką: kol policija neturės nuolatinio posto, nedarys veiksmų, tol ten ir negerės situacija.

S. Ružinskas: Iš tikrųjų policijos prie kiekvienos sankryžos nepastatysi. Valstybė turi įrengti juostas dviratininkams iš abiejų gatvės pusių, pagerinti dangą. Mes jau prašėme šito.

L. Dūda: Tai yra labai kapitalūs sprendimai, architektūriniai ir istoriniai. Dabar visą gatvę perkloti dėl dviratininkų būtų pernelyg sudėtinga. Čia reikėtų ieškoti techninių sprendimų.

Kai Klaipėdą statė, tuomet dar nebuvo dviračių: buvo arkliai ir vežėčios, suformavo tokį centrą, kurio dabar neįmanoma išplėsti. Pas mus dominuojantis transportas yra automobiliai. Ir jų eismas taip pat ribojamas, Tiltų gatve važiuoja tik visuomeninis transportas ir dviratininkai. O Herkaus Manto gatvėje vieną juostą atiduoti dviratininkams būtų pernelyg prabangu, per siauros mūsų gatvės. Tai būtų pernelyg didelė revoliucija. Būtų vien spūstis ir keiksmai.

S. Ružinskas: Mes siūlome skirti po vieną juostą dviratininkams ir viešajam transportui bei automobiliams.

L. Dūda: Nesakau, kad niekada taip nebus. Čia žmonių galvose turi subręsti tokia mintis.

Pasigenda policijos

V: Bagrova: Tiltų gatve vaikštinėju jau 20 metų. Mačiau labai daug įvairių situacijų, ir galiu pasakyti, kad trūksta kultūros tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams. Visiems. Tiltų gatvėje nėra ženklų, leidžiančių dviratininkams važiuoti šaligatviu, tačiau jie mina ir net nežiūri. Čia ne kartą esu pajutusi, kaip cypia stabdžiai ir šalia sustoja dviratininkas. Man po kelių paeiliui tokių atvejų - jau stresas. Viena moteris, važiavusi šaligatviu dviračiu, tiesiog akivaizdžiai puolė mušti, jei ne kartu ėjusios bendradarbės, nežinau, kaip būtų pasibaigę.

Partrenkė mano mamą. Ji ėjo perėjos link, ir į ją įsirėžė parlėkęs dviratininkas. Įsivaizduokite, koks tai skaudus atsitikimas 76-erių moteriai. Ji krito, susitrenkė galvą, lūžo klubo kaklelis, keitė sąnarį.

Nesakau, kad visi laksto dviračiais, yra ir tokių, kurie gražiai lėtai važiuoja, kultūringai atsiprašo, pasignalizuoja, gi nesunku pasitraukti. Tiesiog reikia žmoniškumo.

O policijai siūlau daryti reidus Tiltų gatvėje.

L. Dūda. Šaligatvis Tiltų gatvėje yra skirtas pėstiesiems, o dviratininkams parodyta, kur važiuoti. Jie vis tiek važiuoja šaligatviu. Policija tai leidžia, toleruoja, absoliučiai nekreipia jokio dėmesio.

V: Bagrova: Nė karto nemačiau, kad policijos pareigūnas prieitų ir pakontroliuotų dviratininką. Nesakau, kad reikia bausti baudomis, tačiau bent pabarti galėtų.

D. Mileška: Tiltų gatvėje važiuoti dviračiu - labai pavojinga. Pats buvau pakliuvęs į įvykį: mane trinktelėjo autobusas, už savo tiesą kovojau per teismus. Tačiau susidaro toks įspūdis, kad Kelių policija vadovaujasi vos ne tokiu principu: "Nėra dviratininko, nėra problemos."

M. Džermeika: Mes tikrai kovojame už visų eismo dalyvių teises. Tiek pėsčiasis, tiek dviratininkas, tiek motociklininkas, tiek automobilio vairuotojas yra lygūs eismo dalyviai. Tikrai nėra išskirtinio dėmesio automobilių vairuotojams. Tiesiog jų daugiau ir tiek, galbūt dėl to ir susidaro toks įspūdis.

Reikalingas švietimas

L. Poška: Reikėtų ir dviratininkų pagalbos: reikėtų šviesti, mokyti savo bendraminčius. Būtų nuostabu, jei dviratininkui būtų madinga, stilinga, "cool" vairuoti pagarbiai pėsčiojo atveju. Jūs esate savo ratuotos bendruomenės lyderiai, tad galėtumėte šviesti per "facebooką", savo asmeninius interneto tinklalapius.

S. Ružinskas: Mes tai darome. Taip pat yra organizuojami saugaus eismo kursai mokyklose, vaikus reikia mokyti nuo mažens.

V. Bagrova: ar patys kada pakontroliavote gatvėje dviratininkus?

D. Mileška: Aš ne kartą esu įspėjęs dviratininką, kodėl važiuoja be šviesų ir panašiai. Bet įsivaizduojate, ką reiškia šiuolaikiniam jaunuoliui tai pasakyti - gali užsidirbti ir į veidą.

Galiu drąsiai pasakyti: Lietuvos dviratininkų bendrija jokiu būdu negina nekultūringo, įžūlaus, chuliganiško dviratininkų elgesio. Mes siūlome bendradarbiauti su Kelių policija, rengti bendrus reidus, kad dviračių "ereliai" nemenkintų gerųjų dviratininkų įvaizdžio. Norime, kad visi draugiškai sėstų ant dviračių, kultūringai važinėtų gatvėmis.

L. Dūda: Reikėtų pradėti panašią akciją - pavyzdžiui, rengti reidus Tiltų gatvėje. Užsirišti raištį, pabudėti kartu su policija.

M. Džermeika: Bandysiu suorganizuoti.

D. Mileška ir S. Ružinskas: Mes dalyvausime, galime drąsiai tai pasakyti. Siūlome kartu su savivaldybės atstovais, policininkais ir žurnalistais sėsti ant dviračių ir apžiūrėti Klaipėdos dviračių takus. Yra koreguotinų dviračių tako atkarpų, netrūksta ženklinimo klaidų ir kitų kuriozų.

L. Dūda: Galime tai organizuoti birželio viduryje.

P. S. Sėsti ant dviračių ir kartu inspektuoti Klaipėdos dviračių takus sutiko visos "Vakarų ekspreso" diskusijoje dalyvavusios pusės. Tą surengti sutiko Lietuvos dviračių bendrijos atstovai.