Dujotiekio trasoje slypėjo senovės lobiai

„Absoliučiai unikalus atvejis ir labai reti mūsų krašte radiniai. Šiais laikais rasti nesudaužytą pilkapyno urną yra tikras lobis. Kas galėjo pamanyti, kad tiesiamas dujotiekis atskleis tiek daug priešistorės paslapčių“, - džiaugėsi Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) direktorius dr. Jonas Genys. Būtent į šį muziejų keliaus visi Kvietinių artefaktai.

Radiniai pribloškė

Pirmieji archeologiniai radiniai atliekant žvalgomuosius tyrimus Kvietinių kaime, tiesiamo dujotiekio trasoje, aptikti pernai rudenį.

Pats pilkapynas buvo žinomas jau anksčiau, išlikę miškelyje ir bronzos amžiaus pilkapių, tačiau niekas nesitikėjo aptikti naujų šalia esančioje pievoje. Būtent per ją ir bus tiesiamas naujas požeminis magistralinis dujotiekis Klaipėda-Kuršėnai. Dėl archeologinių tyrimų darbai jau pusmetį nevyksta.

Pernai rudenį archeologai aptiko tris naujas bronzos amžiaus palaidojimo vietas. Vienoje jų buvo sveika urna su sudegintais žmogaus kauleliais, tačiau artefaktą transportuojant indas suskilinėjo, todėl dabar jis restauruojamas MLIM. „Šiais laikais aptikti naujus, mokslui nežinomus pilkapius Vakarų Lietuvoje yra labai retas reiškinys“, - LŽ sakė archeologas Gintautas Zabiela. Tačiau šiemet, tęsiant būsimos dujotiekio trasos tyrimus, pavyko surasti tai, ko net nesitikėta.

„Prieš kelias dienas vos 30 centimetrų gylyje aptikome sveiką urną. Prieš tai - dar ir vėlyvojo neolito gyvenvietę, kurią nuo pilkapių laikų skiria 2 tūkst. metų. Urnoje - sudeginto žmogaus kauleliai, o neolitinėje gyvenvietėje randamos virvelinės keramikos kultūros žmonių puodų šukės, titnago nuoskalos, gintaro žaliava. Aptikome ir stulpaviečių dėmių, kurios gali žymėti buvusias tvoras arba statinių konstrukcijas“, - LŽ pasakojo šių metų archeologinių tyrimų Kvietiniuose vadovas dr. Rokas Vengalis.

Kasinėti palyginti didžiulį plotą pasamdyta keliolika žmonių, darbai vyksta jau daugiau nei mėnesį. Netrukus juos ketinama baigti.

„Labiausiai mus pribloškė urna. Ji - sveika, apie 40 centimetrų skersmens anga ir tiek pat centimetrų aukščio. Aplink urną nėra jokio pilkapiams būdingo akmenų vainiko, todėl spėjame, kad urna buvo įkasta tarp pilkapių. Tai itin retas atvejis, nes paprastai archeologai tirdavo pačius pilkapius, o ne tai, kas po žeme tarp jų. Šis radinys atverčia naują puslapį Vakarų Lietuvos pilkapių kultūros tyrimų istorijoje“, - pasakojo archeologas R. Vengalis.

Dujotiekio trasoje rasti dar 3 bronzos amžiaus žmonių kapai, tačiau kauleliai iš apeiginės laužavietės buvo suberti ne į urną, o į specialiai iškastas duobutes.

Tiriama neolitinė gyvenvietė.

Pomirtinio indo paslaptis

Iškėlus ir MLIM restauratoriams nugabenus neseniai rastą urną paaiškės, kas jos viduje. Tikėtina, kad jokių įkapių ritualiniame inde nebus.

„Kaulelius ištirs mokslininkai. Jie nustatys, kokio amžiaus ir lyties, kada žmogus gyveno. Labai sunku pasakyti, kas galėjo būti palaidotas išskirtinai gražioje urnoje. Ji aptaškyta smulkučiais skysto molio gabaliukais. Tokias urnas vadiname kruopėtos keramikos indu. Vis dėlto urnos turinys yra labai įdomus, galima prisiminti atskleistas paslaptis iš to paties laikotarpio palaidojimų Kernavės archeologiniame komplekse“, - pažymėjo R. Vengalis.

Mat Kernavėje buvo rasti palaikai ir urnose, ir duobutėse, ir net akmenų krūsnyse. Laikotarpis toks pat, kaip ir Kvietinių pilkapyne: I tūkstantmečio pr. Kr. antroji pusė.

„Tik Kernavėje buvo ne pilkapiai, o plokštiniai kapai. Nustatyta, kad į molines urnas dėdavo sudegintus vaikų palaikus. Duobutėse buvo laidojamos moterys, o po akmenų krūsnimis - vyrai. Taigi labai įdomu, kas palaidoti abiejose Kvietiniuose rastose urnose. Spėjama, kad tai galėjo būti ypatingą vietą bendruomenėje užėmusių žmonių palaikų pomirtiniai indai. O gal ir vaikų“, - svarstė archeologas.

MLIM direktorius J. Genys teigė, kad Kvietinių urnos bus pirmieji ir vieninteliai minėto laikotarpio moliniai laidojimo indai, priklausantys šiam muziejui.

„Jau džiaugėmės pirmąja, kad ir suskilusia urna, o dabar dar ir visiškai sveika... Reikės net keisti muziejaus ekspozicijų išdėstymą, nes abi urnos būtinai bus rodomos lankytojams. Iš vėlyvojo bronzos amžiaus laikų neturėjome beveik nieko, žiojėjo tam tikra istorinė spraga. Todėl galiu drąsiai sakyti, kad Kvietinių radiniai yra labai reikšmingi visos Vakarų Lietuvos istorijos kontekste“, - kalbėjo muziejaus vadovas.

Archeologiniai tyrimai dujotiekio trasoje.

Mįslingieji klajokliai

Ne mažiau intriguoja vėlyvojo neolito gyvenvietė, kuri aptikta toje pačioje pilkapyno vietoje dujotiekio trasoje.

„Surinkome nemažai virvelinės keramikos šukių ir kitų radinių. Svarbiausia, kad mums pasisekė rasti vienalytį kultūrinį akmens amžiaus sluoksnį, o tai - retas atvejis. Praėjusiame amžiuje prie Minijos, šalia Kvietinių pilkapyno, buvo rastas akmeninis. Dabar aišku, kad jis galėjo ten patekti iš mūsų rastos gyvenvietės“, - teigė R. Vengalis.

Vienas geriausių Lietuvoje akmens amžiaus laikų žinovų archeologas prof. Algirdas Girininkas LŽ atskleidė daugiau detalių, kodėl Kvietinių radinys yra neeilinis.

„Virvelinės keramikos žmonės gyveno trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų. Tai buvo labai įdomios kultūros žmonės, atkeliavę į mūsų kraštus iš pietinių sričių Lenkijoje, Baltarusijoje. Jie nebuvo baltų protėviai. Tokie labiau klajokliai, kurie itin retai apsistodavo vienoje vietoje. Tad rasti jų gyvenvietę yra fantastiška. Jie lipdė puodus, kuriuos puošdavo virvelių įspaudais“, - pasakojo jis.

„Virvelininkų“ gyvenvietė žinoma Šventojoje, pavienių radinių aptikta neolitinėse gyvenvietėse Nidoje, kur gyveno kitos, pamarių kultūros žmonės.

„Virvelininkai“ keliaudavo ten, kur buvo arba naudingųjų iškasenų, žaliavos, arba turtingos bendruomenės. Jie buvo prekijai. Kas juos privertė apsistoti prie Minijos upės Kvietiniuose, mįslė. Gal jie atplaukė į aukštupį iš pamario, gal kitaip ten atsidūrė. Galbūt juos viliojo šalia tuomet buvusi turtinga bendruomenė, kuri turėjo žvėrių kailių, kitų tais laikais vertintų dalykų“, - svarstė mokslininkas.

Tad Minijos slėnyje įsikūręs Kvietinių kaimelis netoli Gargždų žaibiškai tapo archeologinių lobių vieta.