Į Dreverną, seną žvejų kaimą, XVII–XVIII a. garsų žuvų turgumi, siekiama pritraukti daugiau turistų, žvejų mėgėjų ir sudaryti jiems geresnes, patogesnes sąlygas. Nauja rekreacinė erdvė, pažvyruotas kelias bei aikštelė, informacinis stendas prisidės prie turistinio potencialo plėtros, pagyvins pakrantę. Iš informacinio stendo bus galima daugiau sužinoti apie Mažosios Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybes – vėtrunges bei Drevernos kraštą, senąsias žvejybos tradicijas, Kuršių marias.
Įgyvendinant projektą Drevernoje pastatytos autentiškos ąžuolinės vėtrungės, kurias pagamino tautodailininkas Vaidotas Bliūdžius. Jose pavaizduota šio pamario krašto kaimų simbolika. „Drevernos vėtrungė skirta laivadirbio Jono Gižo atminimui. Vėtrungės priekis-smailė padarytas pagal autentišką J. Gižo pagamintą vėtrungę. Priekyje pavaizduotas laivas, tai – laivadirbio statyti kurėnai. Toliau visa sodyba – namas, šulinys ir tvartas. Dar vienoje Dreverną simbolizuojančioje vėtrungėje vaizduojamos žuvys yra nuoroda į tai, kad kaimo gyvenime svarbią vietą užima žvejyba. Paukštis – tai mariose ir krante gyvenantys įvairūs sparnuočiai. Kuncų vėtrungėje pavaizduotas kurėnas simbolizuoja kaimą prie marių. Arklys žymi kaimą, kuriame laikomi šie gyvūnai, briedis šalia medžio – kad šalia kaimo yra miškas. Svencelės vėtrungėje išdrožtas švyturys – tai kitame Kuršių marių krante esantis Pervalkos Žirgų švyturys“, – apie vėtrungių reikšmę pasakojo tautodailininkas V. Bliūdžius.
„Gražus sutapimas, kad Klaipėdos miesto savivaldybė 2014 m. paskelbė vėtrungių metais. Jais siekiama sugrąžinti į viešąjį uostamiesčio gyvenimą vėtrunges kaip vieną unikaliausių Pamario krašto tapatumo ženklų. Klaipėdos rajono savivaldybė prisijungė prie šios iniciatyvos ir uostamiestyje viešosiose erdvėse sukurtose alėjose eksponuos savo kraštui būdingas vėtrunges“, – sakė projekto vadovė Jūratė Dobrovolskienė, Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė.
Vėtrungės atsirado po 1844 m., kai laivybos inspektorius Ernstas Vilhelmas Berbomas išleido naują įsakymą, pagal kurį, norint kontroliuoti žūklę Kuršių mariose, visi žvejai privalėjo paženklinti savo laivus stačiakampio formos ženklais su skirtingų dviejų spalvų geometriniu piešiniu. Juodą ir baltą spalvas gavo vakarinis Kuršių marių krantas, Klaipėda, geltoną ir mėlyną – pietinis (dabartinė Kaliningrado sritis), o raudoną ir baltą – rytinis žemyno krantas (dabartinis Šilutės rajonas). Manoma, kad puošnios vėtrungės pradėtos gaminti, siekiant išsiskirti iš kitų žvejų, norint atkreipti aplinkinių dėmesį į savo meistriškumą ir sugebėjimus. Vėtrungė būdavo suskirstyta į kelias jos dalis. Centrinėje – kaimo, iš kurio kilęs žvejys, ženklas. Priekinėje dalyje – stichijų simboliai, strėlės, plunksnos ir kt. Priekinės dalies viršuje dažnai vaizduojamas namas. Aukščiausioje vėtrungės dalyje buvo įprasta išdrožti religinius simbolius, gyvūnus, augalus, pilis, laivus ir kt. Pavėjinė, galinė vėtrungės dalis – ypatinga: ji skirta laivo savininko ir jo šeimos asmeninei informacijai. Žvejys vaizduodavo tai, kas jam brangiausia, ką jis vertingiausio paliko krante, apie ką svajojo. Pavyzdžiui, kryžius apskritime reiškė, kad jis vedęs, o įvairūs brūkšniai bei linijos – vaikų skaičių.
Rašyti komentarą