Dėl žemės – nesibaigiantys rūpesčiai

Paveldėtų sklypų neatgaunantys gyventojai mano, kad valdžia jų neatiduoda neteisėtai.

Nors Lietuva nepriklausoma jau 22 metus, Palangos savivaldybėje paveldėtos žemės dar neatgavo 1428 asmenys. Vieni jų mina teismų slenksčius, kiti tyliai laukia, kol bus suformuotas jiems priklausantis sklypas.

Grąžintina žemė – miškeliuose

Palangiškė Vida Galdikienė sakė, jog dar 1992 m. yra padavusi prašymą žemei atgauti. „Tose vietose, kur turėjo būti man ir kitiems gyventojams atiduota žemė – Monciškėje, Užkanavės ir Vanagupės gatvėse, – buvo pasodinta medelių, nors anksčiau ten nestovėjo valstybinis miškas. Dabar vietoje buvusių bulvienojų, daržų auga medžiai“, - teigė moteris.

Ji tvirtino, kad rasti teisybę dėl šių teritorijų kartu su kitais Palangos miesto senbuvių bendruomenės nariais bando jau aštuonerius metus: „Kas valdžioje yra, pažada, kad tuos miškelius panaikins, bet neištesi“.

V. Galdikienė pasakojo, jog šiame plote, kur dabar yra miškeliai, jos giminaičiai turi atgauti paveldėtą žemę, vienas 14 hektarų, kitas – 9 ha.

Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėja Nijolė Jonikienė laikraščiui paaiškino, kad valstybinės reikšmės miškų plotų schema yra rengiama ir tvirtinama vadovaujantis LR Miškų įstatymu. „Minimoje teritorijoje esantis miškas yra įtrauktas į Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą“, - sakė vedėja.

Siūlo kitoje vietoje

Sklypo neatgaunantis Vilius Gedgaudas taip pat apgailestavo, jog niekas nekreipia dėmesio į Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimą atkurti nuosavybės teisę į iki nacionalizacijos turėtą jo senelio Jono Buberio žemę per vieną mėnesį.

Iš jam priklausančių keturių hektarų dalį vyras jau atgavo, bet valstybė dar turi grąžinti 2,38 ha. „Man siūlo žemę pasirinkti kitoje vietoje, bet aš kitur nenoriu. Man priklauso Užupio take 9, Šventojoje. Savivaldybės išmatuota, planai padaryti. Tiesa, ten yra želdiniai, bet ne miškas“, - pasakojo V. Gedgaudas.

Jis neslėpė nepasiduosiąs, neimsiąs žemės kitoje vietoje ir toliau reikalausiąs, kad būtų grąžinta paveldėtame sklype, kuriame 1917 m. buvo pastatytas namas bei ūkiniai pastatai.

Pasak N. Jonikienės, M. Gedgaudienės paveldėtojas V. Gedgaudas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,0350 ha žemės dalį. Nuosavybės teisės jau atkurtos į 1,2442 ha, liko dar 0,7908 ha. Negrąžinta dalis yra priskirta valstybės išperkamai žemei, t. y. joje atkurti nuosavybės teisių pagal galiojančius teisės aktus negalima. Dalis žemės yra užimta Ošupio tako (apie 0,11 ha); posesijos dalis, esanti į rytus nuo Ošupio tako, patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus; vakarinė – į pajūrio juostą, kuri išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Vadovaujantis Žemės įstatymu, valstybei išimtinės nuosavybės teise priklausančių sklypų privačion nuosavybėn įsigyti negalima.

Laisvus sklypus formuoja Savivaldybė

„Atkreipiame dėmesį, kad, pagal galiojančius teisės aktus, natūra grąžinamus žemės sklypus kaip laisvus (neužstatytus) pažymi ir formuoja Savivaldybė. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimami tik gavus patvirtintus laisvų sklypų planus. Palangos miesto savivaldybė dabar minimoje žemėje nėra pažymėjusi ir suformavusi laisvų sklypų, kuriuos būtų galima grąžinti pretendentams natūra“, - paaiškino vedėja.

Jos teigimu, vadovaujantis nustatyta tvarka ir eiliškumu, už valstybės išperkamą žemę M. Gedgaudienės vardu gali būti perduotas nuosavybėn neatlygintinai naujas iki 0,20 ha žemės sklypas individualiai statybai kitoje vietoje Palangoje.

Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 balandžio 29 d. įsakymu pradėtas rengti teritorijos Kunigiškėse, kuri Palangos miesto bendrajame plane patenka į K1 ir K2 kvartalus, detalusis planas. Juo, Palangos miesto savivaldybės pateiktais duomenimis, bus planuojami žemės sklypai skirti individualiai statybai nuo 15 arų. Suprojektuoti nauji žemės sklypai bus teikiami pasirinkti piliečiams, esantiems bendroje gyventojų, kuriems atkuriant nuosavybės teises bus neatlygintinai perduoti nauji žemės sklypai, eilėje. Joje spalio 31 d. buvo 428 asmenys.

Nagrinėjamos piliečių pretenzijos

Pasak Nacionalinės žemės tarnybos atstovės spaudai Aušros Pociūtės, žmonės dažniausiai skundžiasi dėl jiems priklausančios grąžinti žemės ploto kiekio ir vietos, dėl grąžinamos žemės ribų, dėl turėtos ar suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės vertės paskaičiavimo, dėl žemės reformos žemėtvarkos projektuose formuojamų žemės sklypų eiliškumo teisėtumo ir kt. „Išsyk visiems pretendentams jos grąžinti negalima dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl to, kad dalis jų anksčiau valdytos žemės yra priskirta valstybės išperkamai ir piliečiai nebuvo pasirinkę nuosavybės teisių į žemės atkūrimo būdo, taip pat yra skirtingi žemės grąžinimo ar kompensavimo būdai, pretendentai tarpusavyje nesusitaria, žemės reformos proceso eigoje keičiami teisės aktai, - pasakojo A. Pociūtė. - Be to, kiekvienam nuosavybės teisių atkūrimo būdui teisės aktuose yra nustatyta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra ir laikotarpis. Ženklinant žemės sklypus vietovėje atsiranda ginčų dėl suprojektuotų ribų, ploto, pretendentai atsisako jiems suprojektuotų žemės sklypų ir pan. Taip pat žemės grąžinimo proceso eigoje keičiasi (mažėja) laisvos žemės fondo žemės plotai“.

Ji patikino, jog visais atvejais yra nagrinėjamos piliečių pretenzijos dėl jiems suprojektuotų žemės sklypų, esant galimybei tikslinamos ribos ir projektai, kai kuriais atvejais ir dokumentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir panašiai.

Apie 24,4 tūkst. lietuvių dar laukia savo žemės

• Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, šalyje 96,89 proc. prašymus pateikusių piliečių jau atkurtos nuosavybės teisės kaimo vietovėse.

• Liko atkurti nuosavybės 3,11 proc. prašymus pateikusių asmenų, t. y. apie 24,4 tūkst. piliečių.

• Jie laukia 49,0 tūkst. ha žemės, miško, vandens telkinių šalies kaimo vietovėse.

• Miestams priskirtose teritorijose nuosavybės teisės yra atkurtos 75,9 proc. visų prašymus pateikusių asmenų;

• Negrąžinta 24,1 proc. asmenų žemė, t. y. 12,5 tūkst. piliečių, pateikusių prašymus.

• Nuosavybės teisės miestų teritorijose neatkurtos į 8,2 tūkst. ha plotą.