Darbėnuose padvelkė viduramžiais

Neturi nuosavų šulinių

Užeiti į savo namus Kašučių gatvėje pakvietęs A.Kaminskas rodė, kaip iš krano, atsukto ligi galo, neišvarva nė lašas vandens. „Name gyvename septyniese: kentėme tol, kol susikrovė krūva skalbinių, nesimaudę greit utėlėm apeisim. Kasdien skambinu į vandens ūkį, iš pradžių dar žadėjo taisyti gedimus, o dabar jau nebekelia ragelio ir niekas su mumis nebesišneka“, - piktinosi vyras.

Jis teigė, jog visa Kašučių gatvė palei pamiškę bei gretimos Rožių, Smėlio, Ąžuolų gatvės – apie 30 namų - išvis neturi vandens arba jis bėga labai silpna srove.

„Esame vartotojai jau 20 metų: kai statėmės, vanduo jau buvo įvestas, apie nuosavus šulinius nė negalvojome“, - tvirtino vyras.

Kibirais – į skalbimo mašiną

Dar per didžiuosius šalčius likę be vandens ir kantriai laukę, kada sutvarkys vamzdynus, kai kurie miestelio gyventojai tapo netgi išradingi.

Kašučių gatvės gyventoja Lina Rimienė įsigudrino skalbti automatine skalbimo mašina, į ją vis įpildama vandens kibirais. „O ką man daryti: grįžau po naktinės pamainos - trys vaikai, ūkis, skalbinių daugybė. Rankomis jų išplauti nebepajėgiu. Iš krano vanduo varva kaip iš nosies - automatinei skalbimo mašinai srovė yra per silpna, - kalbėjo moteris, iš pradžių drovėdamasi savo „išradimo“. Po to įsidrąsino pademonstruoti. - Iš pradžių įpilu vieną kibirą plovimui, o kai mašina turi pradėti skalauti, stabdau programą ir vėl įpilu vandens“.

Boilerį, kuriame šeima šildydavo vandenį, išvis teko atjungti. Dabar vandenį kaitina ant ugnies. Susidaro tarsi užburtas ratas – reikia malkų, kurių iš miško parsiveža traktoriumi, tačiau tam, kad atšildytų traktoriaus radiatorių, vėlgi reikia karšto vandens.

Moteris tikino, kad jų šeimai didelės bėdos nesą: skirtingai nuo kitų kaimynų, savo kieme jie turi šulinį. Tačiau vandens iš jo kasdien tenka prisemti net po trisdešimt kibirų, nes gyvena ūkiškai - laiko dvi karves, du veršius. Vien gyvuliams jos neįgalus vyras Valerijonas Rima perdien prinešioja po 20 kibirų. „Vandenį esame įsivedę ir į ūkinį, bet kas iš to – gyvuliui nepasakysi, kad iš krano nebėga“, - guodėsi moteris. Vandenį nuo pagrindinės trasos ligi savo namų L. ir V. Rimų šeima įsivedė prieš trejus metus.

Prilygino stichinei nelaimei

Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas tikino, jog žinąs šią problemą – per speigą užšalo vandenį į Darbėnų miestelį tiekiančios bendrovės „Kretingos vandenys“ trasos bei asmeniniai gyventojų įvadai.

Bendrovės „Kretingos vandenys“ vadovas Gediminas Valinevičius šį įvykį prilygino stichinei nelaimei: jis patikino, jog spustelėjus šalčiams užšalo ne tik trasos, bet ir pats vandens bokštas. „Pirmiausiai perdirbome įrenginio sistemą, kad vandenį būtų galima prijungti į trasas tiesiai iš gręžinio, atskyrėme vandenvietes, sukėlėme slėgį. Po to tvarkėme magistralines trasas“, - apie atliktus būtiniausius darbus kalbėjo G.Valinevičius. Sistemos keitimo darbai kainavę 10 tūkst. Lt.

Andrius Kaminskas vandens „bambaliais“ parsineša iš gretimo upelio ar šaltinio.

Jis paaiškino, jog dar tarybinių laikų trasos paklotos sekliai – tik 1 m gylyje, o šiemet įšalas dar giliau pasiekė žemę. Peršalo per kelią paklotos trasos bei pačių gyventojų įvadai į namus.

Nebuvo sniego pakloto

„Darbėnai – Dievulio nuskriaustas kraštas. Sniego čia per speigą tebuvo itin mažai, - kalbėjo bendrovės „Kretingos vandenys“ vyresnysis meistras Algirdas Rudavičius. – Kai vieną naktį temperatūra nukrito iki minus 22, o žemė – be sniego, ir prigriebė šaltis. Kitądien mūsų žmonės tokiame šaltyje dirbo 12 val., kasė žemę, kol pasiekė gedimus. Išvažinėjau visą rajoną ir mačiau, kad Kretingoje tuo pat metu sniego buvo dvigubai, o Salantuose – gal net penkiskart daugiau“.

Anot jo, dirbtinai įšalo neatšildysi: kol neatšils orai ir neatlėgs šaltis iš žemės gelmių, ši bėda – neįveikiama.

Didžioji dauguma žmonių visgi kenčia dėl savo negiliai iškastų įvadų nuo pagrindinių trasų į nuosavus kiemus. „Žmonės yra įsirengę vandens skaitiklius, vandenį taupo. O kai šis mažai tevartojamas, užsistovi ir vamzdžiuose lengviau užšąla“, - įsitikinęs meistras.

Jis tvirtino, jog Darbėnuose yra ir vadinamųjų šaltų taškų – Kretingos g. 6 ir 8 namuose, kur jau antrus metus žmonės žiemą kenčia be vandens. Tose vietose atšilus orams, būtina pagilinti vamzdžius pačioje trasoje.

Gedimų trasose šią žiemą nuolat pasitaiko įvairiose Kretingos rajono vietovėse: prieš kelias dienas buvo šalinami gedimai Grūšlaukėje, o į keturbutį Vytauto gatvėje Nr. 42 teko prijungti vandenį iš gretimo namo.