Danė ar Dangė? Klaipėdiečiai sprendžia, kaip vadinti upę

Klaipėdiečiai surengė visuotinę apklausą, po kurios galų gale turėtų paaiškėti, kaip vadinti per miestą tekančią upę - Dane ar Dange. Senolių lūpose skamba pastarasis pavadinimas, štai jaunimas labiau linkęs tarti Danės vardą. Tikimasi, jog trijų dešimtmečių nesutarimai išsispręs dar šio mėnesio pabaigoje.

Nuomonę reikš tik miestiečiai

Nuo praėjusios savaitės, gegužės 2-osios, iki gegužės 22-osios uostamiesčio gyventojai turi galimybę spręsti miesto upės likimą. Internetu ar atėjus į miesto savivaldybę galima pareikšti savo nuomonę ir nuspręsti, kaip vadinti jau Klaipėdos simboliu tapusią upę - Dane ar Dange.

Apklausoje galės dalyvauti tik Klaipėdos miesto gyventojai. Jie turėtų užsiregistruoti per elektroninius valdžios vartus Klaipėdos savivaldybės tinklalapyje naudodamiesi savo elektronine bankininkyste, kad būtų susieti su gyventojų registru. Nors gyventojai ir bus identifikuojami, ši apklausa - anoniminė.

Pasirodo, Danės pavadinimą upė įgavo tik 9-ajame dešimtmetyje, kai įvairiais būdais sovietai, o ir patys lietuvių kalbininkai stengėsi išgrūsti likusius vokiškus pavadinimus. Galvota, jog Dangė yra „hansų“ palikimas, o a. a. kalbininkas Aleksandras Vanagas apskritai kėlė teoriją, jog upę reikia vadinti Dane, neva upė turinti ryšį su Dunojumi. Iškėlė teoriją, o ją kalbininkai patvirtino.

Klaida žodyne

Šio žodžio invazijai priešinamasi jau nuo 1978-ųjų. O istorinių knygų leidėjas, kalbininkas, istorikas Kęstutis Demereckas, du dešimtmečius tyrinėjęs vakarų baltų vandenvardžius, pasipiktinęs tokiu istoriniu aplaidumu ir istorinių vertybių niekinimu. Ilgus dešimtmečius laukęs šios diskusijos iškėlimo ir Dangės sugrįžimo į lietuvišką žodyną, istorikas tai vadina kova.

„Kalbininkui A.Vanagui šovė mintis, kad Dangę reikia lyginti su Dunojumi. Be to, vietiniai vokiečiai, gyvenę Klaipėdos regione, negalėdavo „g“ raidės ištarti ir jie sakydavo Danija. Pagėgiai pas juos buvo Pajėjai“, - upės pavadinimo begalinių nesutarimų priežastis vardijo K.Demereckas.

Jis pasipiktinęs, jog kalbininkas pavadinimą parinko nepasitaręs ir nežinodamas krašto istorijos. O nejaučiantiems skirtumo upę vadinti Dane ar Dange, istorikas kvietė labiau susimąstyti apie savo šaknų svarbą.

„Tokio žodžio kaip danė nėra. Danė gali būti Danijos pilietė. Dangė pavadinimas parodo, koks yra senas vandenvardis. O tai rodo žemės pamatą. Nemunas, Dangė, Minija - tai rodo, kokia tauta gyveno nuo pačių seniausių laikų.

Vandenvardžiai yra pats seniausias kalbinis sluoksnis, - svarbą aiškino K.Demereckas. - Upės pavadinimas Dangė kilęs nuo žodžio dangus. Dangė taip pat reiškia labai pelkėtą, žemą vietą.“

Kalbėdamas apie upės pavadinimą K.Demereckas, remdamasis istorine medžiaga apie seniausius Dangės upėvardžio užrašymus, kreipėsi į žymiausią baltų kalbų žinovą, dabar jau šviesaus atminimo akademiką Vytautą Juozapą Mažiulį (1926-2009), kuris patvirtino: Danė - klaida.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"