Blaivykla Klaipėdoje - misija neįmanoma?

Jau ne vienerius metus aptariama idėja uostamiestyje įkurti blaivyklą iki šiol taip ir netapo kūnu. Savivaldybė tikina nerandanti tinkamų patalpų, lėšų, be to, baiminasi, jog blaivinti klaipėdiečius sutrukdys netobula teisinė bazė. Tuo tarpu neblaivių uostamiesčio gyventojų auklėmis nuolat tampa policijos pareigūnai ir medikai. Ypač aktuali ši problema žiemą, kai įsivyrauja minusinė oro temperatūra ir nepalankios oro sąlygos. Šiuo laikotarpiu Nakvynės namų vadovybė, nenorėdama, kad padauginę nelaimėliai mirtinai sušaltų, priversta pažeidinėti vidaus taisykles.

"Blaivyklos Klaipėdos mieste neturime ir artimiausiu metu greičiausiai neturėsime. Savivaldybė apie tokios įstaigos steigimą negali galvoti. Mes galime rinktis tokios teisinės paslaugos pirkimą, tačiau tai taip pat yra per sudėtinga. Teisinė bazė nėra tobula, todėl įsteigti blaivyklą nėra taip paprasta - juk bet kurio žmogaus tiesiog iš gatvės nepaimsi, nes po to gali atsidurti teisme", - sakė Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė.

Per brangu

Valdininkės teigimu, nereikėtų pamiršti, jog norint įsteigti blaivyklą reikia ne tik patalpų, bet ir tam tikrų sąlygų, apsaugos, medicinos personalo ir panašių dalykų. Savivaldybė yra suskaičiavusi, jog pačios blaivyklos įsteigimas, t. y. patalpų įrengimas, kainuotų kelis šimtus tūkstančių litų. Taip pat apie 200 tūkst. litų per metus atsieitų šios įstaigos ir jos teikiamų paslaugų išlaikymas.

"Svarstėme galimybę tokią paslaugą pirkti iš tam tikrų įstaigų. Manome, jog tokia paslauga labiausiai būtų reikalinga žiemos mėnesiais. Tačiau neatsirado įstaigos, norinčios tokias paslaugas teikti. Juk ir joms lygiai taip pat reikėtų įsirengti patalpas, paruošti personalą ir panašiai.

Imtis išblaivintojų vaidmens nepanoro nei valstybinės, nei privačios gydymo įstaigos. Klaipėdos priklausomybės ligų centras bei Nakvynės namai neturi patalpų, kuriose tokias paslaugas galėtų teikti. Juk negalima išblaivinti atvežtų asmenų laikyti kartu su kitais šių įstaigų gyventojais. Be to, to neleidžia daryti ir šių įstaigų biudžetas", - pasakojo A. Daujotienė.

Jos teigimu, šiuo metu savivaldybė laukia geresnių laikų ir tinkamos įstatyminės bazės. A. Daujotienės manymu, blaivyklos negali būti tik savivaldybių reikalas, visa tai turi būti svarbu ir valstybiniu mastu.

"Negaliu pasakyti, kad tokios įstaigos poreikis būtų itin didelis. Jei žmogus yra blaivus, jis gali patekti į Nakvynės namus, jei yra neblaivus ir yra sužeistas ar turi kitų sveikatos problemų, jis patenka į ligoninę. Gal tai labiau aktualu žiemos metu, kai tokie žmonės gali mirtinai sušalti. Tačiau žiemą ir Nakvynės namuose negalioja visiškai sausas įstatymas. Nors taisyklėse numatyta kitaip, atsižvelgdami į tai, jog kyla pavojus žmonių gyvybei, jie priima ir šiek tiek išgėrusius", - sakė A. Daujotienė.

Daro išimtis

Ne visoms jos mintims linkę pritarti įstaigų, kurioms tiesiogiai tenka susidurti su neblaiviais piliečiais, atstovai.

Klaipėdos nakvynės namų direktorės Almos Kontrimaitės manymu, blaivyklos problema Klaipėdoje yra aktuali.

"Mūsų tvarkai prieštarauja neblaivių asmenų priėmimas. Tačiau žinome, jog tokia paslauga mieste neteikiama, todėl darome šiokias tokias nuolaidas. Glaudžiame savo klientus, tačiau tikrai apsvarstome daug faktų. Jeigu matome, kad tai kelia grėsmę kitiems gyventojams, apnakvyndinimo paslaugos neteikiame. Taip pat nepriimame išgėrusių asmenų, jei matome, kad jiems patiems kyla grėsmė - tokiu atveju jiems tenka pasikliauti medikais. Stengiamės, kad išimtys netaptų taisykle, nes kitu atveju žmonės imtų tuo piktnaudžiauti", - pasakojo A. Kontrimaitė.

Direktorės teigimu, dirbant tokioje srityje tenka būti tolerantiškais, tačiau išblaivinimo paslaugų įstaiga vienaip ar kitaip neteikia.

"Jei savivaldybė numatytų, kad tai turėtumėm daryti mes, prievolę vykdytume, tačiau tam reikėtų pasiruošti. Reikėtų rasti vietą, pritaikyti patalpas. Juk išblaivinimui atvežamų asmenų negalėtume laikyti kartu su kitais Nakvynės namų gyventojais. Taip pat reikėtų ir specialaus medicinos personalo. Taip pat ir apsaugos - dabar turime tik iškviečiamą", - sakė Nakvynės namų vadovė.

Ji taip pat ragino nepamiršti ir teisinės bazės: "Juk mes priimdami gyventojus į Nakvynės namus pasirašome dokumentus - jie patys sutinka čia apsigyventi. O jei asmenys būtų atvežami išblaivinti, nežinau, kaip būtų. Juk per prievartą jų niekas niekur vežti negalėtų - tai pažeistų jų teises. Juo labiau kad mūsų visuomenėje vis dar gajus stereotipas, jog gatvėje rastas neblaivus žmogus visada yra benamis. Dažniausiai tai netiesa - jam išsiblaivius paaiškėja, kad jis turi namus, šeimą ir panašiai."

Trukdo dirbti

Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga teigia, jog tai, kad uostamiestyje nėra išblaivinimo įstaigos, yra didžiulė problema.

"Tokia įstaiga, kaip blaivykla, Klaipėdai yra tiesiog būtina. Šiuo metu, tokie "pacientai" vežami į ligonines ir atima iš mūsų medikų bei kito personalo brangų laiką. Ypač tai aktualu ketvirtadieniais - ekstrinių priėmimų dieną. Žinoma, neturime kur dingti. Bet kuriuo atvežtu žmogumi turime pasirūpinti, todėl esame įsteigę savotišką "blaivyklą" pačiame priėmimo skyriuje. Turime atskirą kambarėlį, kuriame tokie žmonės po medikų apžiūros guldomi išsiblaivyti."

J. Sąlygos teigimu, tikrai ne visiems tokiems žmonėms prireikia medikų pagalbos. Daugelis yra sveiki, tačiau ligoninėje tiesiog praleidžia naktį, kol išsiblaivo.

Tiesa, paklaustas, ar ligoninė sutiktų teikti tokią paslaugą, jei savivaldybė pageidautų ją pirkti, Jūrininkų ligoninės vadovas buvo kategoriškas. Jo manymu, tokių paslaugų ligoninė ar kita sveikatos įstaiga teikti negali, todėl savivaldybė turėtų atrasti kitą vietą.

Reikia, labai reikia

Blaivyklos reikalingumu neabejojo ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Prevencijos skyriaus viršininkas Kazimieras Sinkevičius.

"Šitiek metų beldžiame į uostamiesčio merų ir savivaldybės tarnautojų duris, prašome tokią įstaigą įsteigti. Ir ne mes vieni, prisideda ir medikai bei kiti, kuriems tenka su tuo susidurti. Juk berods buvo ir Vyriausybės nurodymas tokias įstaigas steigti, tačiau Klaipėdoje viskas sustojo nė neprasidėję. Kiek žinau, panaši situacija ir Kaune", - pasakojo Prevencijos skyriaus viršininkas.

Jo teigimu, policijos pareigūnai, kaip ir medikai, privalo rūpintis tik tam tikros kategorijos asmenimis. Medikai - ligoniais, policija - pažeidėjais.

"O kam priskirti gatvėje ant suoliuko miegančius girtus piliečius? Teoriškai negalime jų paimti, juk jie nėra pažeidėjai. Tačiau žiemą, kaip ir kitos su tuo susijusios įstaigos, to nepaisome. Juk esame įsipareigoję teikti socialinę pagalbą, todėl tokių žmonių tiesiog gatvėje palikti negalime. Tokiu atveju gabename į savo skyrius, tačiau kiek gi tokių žmonių galime priimti? Jei jų ne vienas, o dauguma jų dar ir itin balsingi, tai visiškai sutrikdo mūsų darbą. Ne tik šiurpina kokiais nors reikalai užsukusius interesantus, bet ir sekina mūsų darbuotojų kantrybę", - pasakojo K. Sinkevičius.

Prevencijos skyriaus viršininkas juokėsi, jog susidarė paradoksali situacija - Klaipėda viena pirmųjų uždarė senąją blaivyklą ir viena pirmųjų panoro atidaryti naują. "Žinoma, nenorime, kad ši įstaiga būtų tokia, kaip senoji, tačiau kažkokios vis dėlto reikia", - sakė policijos atstovas.

Trūksta specialistų

Klaipėdos priklausomybės ligų centro direktorius Liudas Andrikis taip pat mano, jog išblaivinimo įstaiga uostamiestyje reikalinga, tačiau įžvelgia ir dar vieną su tuo susijusią problemą. Direktoriaus manymu, norint įsteigti tokio pobūdžio įstaigą, būtų sunku rasti tinkamų specialistų, galinčių joje dirbti.

"Reikia psichiatrų, besispecializuojančių priklausomybės srityje, o tokių trūksta. Specialistai yra ruošiami, tačiau Klaipėdoje jie nelieka - dažniausiai išvyksta į užsienį. Be to, nereikėtų pamiršti, jog būtinas ne tik psichiatras, bet ir kitas medicinos personalas - toksikologas, reanimatologas. Juk negali žinoti, gal atvežtą žmogų reikės gaivinti. Ypač, jei jis yra atvežamas iš gatvės neaišku kokios būklės", - sakė L. Andrikis.

Priklausomybės ligų centro direktorius teigė, jog jei savivaldybė paskirtų centrui teikti išblaivinimo įstaigos paslaugas, ši galimybė atmesta nebūtų. Žinoma, net jei ir būtų rasti tinkami specialistai, kaip ir visoms įstaigoms, reikėtų tam pritaikytų patalpų. L. Andrikis ragino nepamiršti, jog blaivyklos paslaugos būtų mokamos, nes kitaip ji neišsilaikytų. Tiesa, svarbu išsiaiškinti, kas už tas paslaugas mokėtų - patys žmonės, savivaldybė, ligonių kasos ar kt.

Stringa ne tik Klaipėdoje

Išblaivinimo įstaigos iki šiol neįsteigė ne tik Klaipėda, bet ir Kaunas, kuriame apie tai taip pat diskutuojama ne vienerius metus.

2010-ųjų rudenį Kauno miesto savivaldybėje sudaryta darbo grupė išanalizavo išblaivinimo įstaigos steigimo galimybes. Siūlyta blaivyklą-socialinį reabilitacinį padalinį nuo alkoholio priklausomiems žmonėms įsteigti Priklausomybės ligų centre. Tam pritarė ir Kauno politikai. Savivaldybė pasiūlė įtraukti į 2012 metų biudžetą minėtam Socialinių paslaugų skyriui įkurti reikalingą lėšų sumą - 300 tūkst. Lt. Metai prabėgo - pinigai nepanaudoti, skyriaus nėra.