Baseinas Klaipėdoje: arba didelis, arba jokio

Apie naują baseiną Klaipėdoje kalbama jau ilgiau nei dešimtmetį, o jo būtinybė dar labiau eskaluojama po to, kai prieš mėnesį Londono olimpiadoje aukso medalį iškovojo Lietuvos plaukikė Rūta Meilutytė, taip sukėlusi ne tik euforiją, bet ir priminusi apgailėtiną tokio sporto objektų būklę šalyje.

Todėl apie tai dabar kalba visi. Juolab kad po Lietuvos olimpietės auksinio finišo du uostamiesčio baseinus užplūdo norintys sportuoti vaikai ir jų trūkumo problema dar labiau paaštrėjo.

IDĖJA. Naujajame statinyje turėtų būti 50 metrų ilgio 10 takelių baseinas, sveikatingumo centras ir sporto salė.

Atlikus galimybių studiją paaiškėjo, kad apie 26 proc. klaipėdiečių baseine paskutinį kartą lankėsi per pastaruosius trejus metus, o 26 proc. per šį laikotarpį jame nebuvo. Potencialiais lankytojais jie galėtų būti tik tuo atveju, jeigu būtų pasiūlytos geresnės nei dabartinės sąlygos.

Valstybei - dar ne svarbus objektas

Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas naujo baseino idėją Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) direktoriui Klemensui Rimšeliui pristatė vasario pabaigoje, kai šis viešėjo pajūryje. Būtent tada ir užsiminta, kad baseinui turėtų būti suteiktas nacionalinės svarbos objekto statusas.

Tačiau ledai pajudėjo tik praėjus savaitei po Lietuvos plaukikės pergalės olimpiadoje - Vyriausybės nutarimo projektas dėl šio statuso suteikimo paruoštas rugpjūčio 7-ąją. Šis dokumentas iki šiol yra derinamas, o Vyriausybėje gali būti patvirtintas jau kitą savaitę.

Pagal nutarimo projektą, sklype netoli "Švyturio" arenos (ji yra nacionalinės svarbos objektas) iki 2016 metų už ne mažiau kaip 38 mln. litų turėtų būti pastatytas miesto baseinas su sveikatingumo centru bei sporto sale. 50 metrų ilgio ir 25 metrų pločio baseinas su žiūrovų tribūnomis atitiktų minimalius tarptautinės plaukimo federacijos reikalavimus, sveikatingumo centre įsikurtų pirtys, mini baseinai, sūkurinės vonios bei masažo kabinetai, šalia statinio - 110 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.

Nacionalinės svarbos objekto statusas baseinui garantuotų, kad jo statyboms didesnė lėšų dalis būtų skirta ne iš miesto, o iš valstybės bei Europos Sąjungos biudžetų.

Alternatyvų nesvarsto

"Mes prie naujo baseino projekto nuosekliai dirbame jau porą metų, nereikia manyti, jog susizgribome tik po Lietuvos plaukikės pergalės. Jau atlikta galimybių studija, parinkta vieta, pateikti visi dokumentai, atsižvelgta į pastabas dėl prašymo suteikti nacionalinės svarbos objekto statusą", - sakė Klaipėdos savivaldybės Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė.

Anot jos, net nesvarstoma alternatyva, ką reikėtų daryti, jeigu toks statusas baseinui suteiktas nebūtų.

"Tai yra įtraukta į mūsų planus ir mes to sieksime", - sakė ji.

Kiti artimiausi planai realiais statybų darbais dar nekvepia.

"Jeigu bus užtikrintas techninio projekto finansavimas - jo prašome iš KKSD ir valstybės investicijų programos - šiemet pradėsime ruošti baseino projektavimo sąlygas", - apie planus pasakojo skyriaus vedėja.

Mažesni nedomina

Vasarį Klaipėdoje viešėjęs KKSD direktorius lyg ir priekaištavo, kad buvo puikiausios galimybės statytis baseinus pagal tipinius projektus, tačiau susidomėjimas buvo mažas. Nors Klaipėdoje mažų mažiausiai dar vieno baseino reikia verkiant, miesto dėmesio tai nesulaukė.

Kokie tie minėti projektai? - paklausėme KKSD Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjo Mykolo Kačkano.

Tai departamento parengti projektai, pagal kuriuos statoma įvairios talpos krepšiniui ir rankiniui pritaikyta sporto salė bei 4 takų, 25 metrų ilgio baseinas, statiniams naudojama bendra infrastruktūra. Savivaldybėms užtenka juos suprojektuoti, o ar juos statyti vienu metu, ar atskirai - sprendžia vietos valdžia, pagal poreikius.

Ar iš tikrųjų jie buvo nepopuliarūs?

Kodėl? Pavyzdžiui, galimybe pasinaudojo ir abu objektus jau turi Šakiai, Pasvalyje jie pradedami statyti, Garliavoje ir Prienuose stovi salės, Varėnoje ir Šilalėje startuoja baseinų, Palangoje ir Jonavoje - salių statybos. Pastačius vieną objektą, kitą statyti daug lengviau ir pigiau.

Kokia tokių projektų vertė?

Įvairi. Gali nesiekti 20 mln. litų. Pavyzdžiui, Šakiuose salė kainavo apie 11, baseinas - apie 7,5 mln. litų. Didžioji dalis išlaidų finansuojama iš Valstybės investicijų programos, prisideda savivaldybės, yra galimybė gauti paramą iš Europos Sąjungos, pritraukti privačių investicijų. Žodžiu, finansavimo šaltiniai gali būti keli.

Tačiau didieji miestai susidomėjimo neparodė. Kaip manote kodėl? Gal tai per prasti statiniai didmiesčiams?

Manau, kad iki šiol didieji miestai buvo susikoncentravę į universalių arenų statybas. Dabar gal imsis baseinų. Maskva juk irgi ne per dieną pastatyta.

Tačiau Vilniuje buvo "Siemens" arena, o baseinų trūko.

Na, taip. Neseniai kalbėjau su sostinės meru, sakė, kad rimtai imsis Lazdynų baseino rekonstrukcijos.

Reikėjo laukti Rūtos Meilutytės pergalės, kad ledai pajudėtų?

Kartais reikia, kad kažkas pastumtų. Turime už tai dėkoti plaukikei.

O Klaipėdos šie projektai nedomino?

Klaipėdoje situacija nėra pati geriausia, tačiau miestas turi kitus tikslus. Gerai, kad sumanyta statyti 50 metrų ilgio baseiną - vyks ne tik tarptautinės varžybos, tačiau čia stovyklas turėtų rengti ir užsienio plaukikų rinktinės - juk jiems reikia nuolat keisti vietas. Aišku, toks didelis baseinas pasitarnaus ir visuomenei.