Atliekų deklaravimas - tarsi Gordijo mazgas

Klaipėda tapo pirmuoju miestu Lietuvoje, kur buvo stota į ilgą karą, bylinėjimąsi dėl klausimo, ar paprasti žmonės turi mokėti už šiukšlių išvežimą pagal faktinį sukauptų atliekų kiekį, ar pagal būsto plotą, kaip yra dabar. Po ilgo bylinėjimosi nuspręsta, kad deklaruoti sukauptų atliekų kiekį gali visi, tačiau dabar, gavus atsakymą iš Aplinkos ministerijos ir atlikus specialią studiją, paaiškėjo, kad tas deklaravimas vartotojams gali atnešti daugiau žalos nei naudos.

Dabar beveik jau aišku ir tai, kad daugiabučių gyventojai deklaruoti sukauptų atliekų kiekio negalės, nes tokia tvarka esą nėra pritaikyta nė vienoje Europos valstybėje.

Nusiplovė rankas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar pavasarį nusprendė, kad Klaipėdoje galiojanti rinkliava už komunalinių atliekų išvežimą yra iš dalies neteisėta - tam tikri rinkliavos nuostatų punktai prieštaravo Viešojo administravimo įstatymui. Pavyzdžiui, deklaruoti sukauptų atliekų kiekį galėjo tik ūkio ir juridiniai subjektai, tačiau privatūs asmenys - ne.

Teismo manymu, tokia galimybė turi būti suteikta ir jiems. Tačiau akcentuota ir labai svarbi detalė: tvarka turi būti tokia, kad jos įgyvendinimas būtų ekonomiškai pagrįstas ir nepareikalautų didelių sąnaudų.

Po teismo sprendimo uostamiesčio Taryba pakeitė rinkliavos nuostatus ir įgyvendino juridinį sprendimą dėl deklaravimo, tačiau kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl išaiškinimo, kaip įvesti tą tvarką, pagal kurią atliekas gali deklaruoti visi.

Birželio pabaigoje gautas ministerijos atsakymas, kuris iš esmės reiškia viena - nors rinkliavą savivaldybėms įvesti įpareigojo Vyriausybė, iš esmės jos pačios ir turi spręsti, kaip ją įgyvendinti.

"Ministerijos nuomone, galiojančių teisės aktų pakanka, kad savivaldybė galėtų tinkamai vykdyti jai priskirtas funkcijas komunalinių atliekų tvarkymo srityje. Kiekviena savivaldybės taryba, įvertinusi naują situaciją, atsižvelgdama į specifiką, vietos sąlygas, bendruomenės ir atskirų jos gyventojų interesus, gali priimti teisingiausius sprendimus ir juos pagrįsti", - rašoma uostamiesčio politikams adresuotame rašte.

Elektroninė sistema

Aplinkos viceministro Aleksandro Spruogio pasirašytame rašte taip pat nurodoma, kad vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimas yra neprivalomas.

"Šios priemonės pasirinkimas ir taikymas priklauso nuo veiksnių (konteinerių aikštelių išdėstymas, tankumas, atliekų turėtojų grupės), kurie atskirose savivaldybėse yra skirtingi, todėl bendros deklaravimo tvarkos parengimo tikslingumas abejotinas. Ministerijos nuomone, tokios tvarkos parengimas nesumažins komunalinių atliekų atsikratymo galimybės", - dėsto viceministras.

Ministerija pateikė ir pavyzdį, kaip galėtų būti užtikrintas maksimalus objektyvumas deklaruojant konkretų atliekų turėtojo perduodamų tvarkyti komunalinių atliekų kiekį. Anot A. Spruogio, tai įmanoma taikant elektroninę svėrimo sistemą, kai konteineryje įmontuojama atliekų svėrimo įranga, o vartotojui pateikiama magnetinė kortelė, kurioje fiksuojami išmetamų šiukšlių kiekiai ir tokiu pagrindu išrašomi apmokėjimo dokumentai.

"Tačiau tokios sistemos įgyvendinimui, priežiūrai ir kontrolei būtinos didelės investicijos, o tai labai padidintų teikiamų paslaugų kainą", - pabrėžiama ministerijos rašte.

Daugiabučiai - tabu

Vietinę rinkliavą administruojančio Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro užsakymu atlikta studija dėl galimybių deklaruoti šiukšlių kiekį jau baigta, tačiau uostamiesčio savivaldybės administracijos valdininkai, politikai dar nėra su ja išsamiai susipažinę. Pasak tyrimą atlikusio Jono Stravinsko, buvo remtasi ir užsienio patirtimi. Ji parodė, kad gyventojams leidus deklaruoti sukauptą atliekų kiekį padidėja gamtos taršos rizika. Pavyzdys paprastas - jei turi konteinerį, kurio naudotojas esi, įmeti tam tikrą nedidelį kiekį šiukšlių, o likusias veži į pamiškę. Taip moki mažiau.

"Italijoje leidus deklaruoti 4 procentai šiukšlių atsirado neleistinose vietose. Švedijoje, kur visuomenė yra labai socialiai atsakinga, - 1 procentas. Tačiau yra ir pliusų. Vienas jų - žmogus jaučiasi psichologiškai geriau, nes moka už tokį kiekį, koks susikaupia. Kyla mažiau ginčų, diskusijų", - dėstė J. Stravinskas.

Jis pripažino, kad bet kokiu atveju pritaikius deklaravimo sistemą tiems, kurie ja naudotųsi, sąnaudos gali pabrangti.

"Konteineris turi būti susietas su tuo konkrečiu vartotoju. Prie konteinerio montuojama speciali mikroschema. Atvažiuoja mašina, kurioje taip pat įmontuota tam tikra įranga. Konteineris pasveriamas, duomenys nuskaitomi, ir vartotojas gauna sąskaitą už faktiškai sukauptą šiukšlių kiekį. Bet tokios sistemos įdiegimas papildomai kainuotų ir ta finansinė našta gultų būtent ant tų, kurie nori deklaruoti, pečių", - niuansus dėstė studijos autorius.

J. Stravinskas teigė po analizių neradęs nė vienos Europos valstybės, kurioje šiukšlių kiekį galėtų deklaruoti ir daugiabučių namų gyventojai. Esą tai yra techniškai neįmanoma.

Pokalbininkas informavo ir apie tai, kad bus atlikta dar viena studija dėl vadinamojo dvinario tarifo įdiegimo galimybės. Pagal jį 60 proc. gyventojų rinkliavą galėtų mokėti kaip dabar, priklausomai nuo būsto ploto, o likę - nuo gyventojų skaičiaus.

Paliko "ant ledo"?

Miesto Tarybos Miesto ūkio komiteto pirmininkas Vidmantas Plečkaitis teigė, kad Aplinkos ministerijos noras neatimti iš savivaldos jos funkcijų yra diskutuotinas.

"Deklaracija gera, bet šiaip eilinį kartą mes palikti "ant ledo". Įsipareigojimai gauti iš Vyriausybės, tačiau nepaaiškinama, kaip juos įgyvendinti. Visgi tas Aplinkos ministerijos raštas nėra blogas. Bent jau pripažįstama, kad nėra įstatymo, kuriame parašyta, kad privaloma deklaruoti atliekas visiems", - sakė jis.

Visgi politikas skeptiškai vertino galimybę leisti deklaruoti sukauptų šiukšlių kiekį visiems fiziniams asmenims net ir įdiegus elektroninę atliekų svėrimo ir apskaitos sistemą.

"Gali būti taip, kad žmonės šiukšles sąmoningai veš į pamiškes. Manau, kad po atliktos studijos įvairios galimybės keisti arba ne rinkliavos nuostatas bus aptartos Tarybos Kolegijoje", - svarstė jis.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Povilanskienė teigė, kad norintieji deklaruoti sukauptas atliekas prašymus turės pateikti iki šių metų gruodžio 15 d.

"Yra atskira tvarka deklaravimui ūkio subjektams, įstaigoms ir privatiems asmenims. Tarkime, daugiabučių namų gyventojai tikrai negalės deklaruoti atliekų kiekio. Kaip ir privačių namų savininkai, kurių konteineriai stovi viešojoje erdvėje", - dėstė ji.

Kas ir kaip ten būtų, rinkliavos nuostatai greičiausiai dar bus tobulinami miesto Taryboje.