Atliekų deginimo jėgainei - oficialus startas

Jėgainės atidarymo ceremonijoje dalyvavo ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir Suomijos vadovas Sauli Niinistö. Juos prie tvoros pasitiko "etatiniai" uostamiesčio piketuotojai, kurie plakatuose prašė Suomijos prezidento padovanuoti Klaipėdai taršos kontrolės stotelę, o D. Grybauskaitės - "neleisti sudeginti "Geotermos", pirmenybę skirti "realiam šiukšlių rūšiavimui", o ne deginimui.

Parašas - paskutinę dieną

Jėgainės atidarymo išvakarėse buvo paaiškėję, kad po leidimu ją eksploatuoti savo parašo nenori dėti Klaipėdos visuomenės sveikatos centras. Priežastis - iš Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) dar nėra iškeldintos šešios šeimos, iš kurių dvi čia yra tik deklaravusios savo gyvenamąją vietą.

Žinia, gyventojams iškeldinti iš LEZ teritorijos jau buvo skirta apie 18 mln. litų. Pusę šios sumos atseikėjo "Fortum Klaipėda".

Pasak uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko, minėtieji gyventojai nebuvo iškeldinti, nes nebuvo susitvarkę nuosavybės dokumentų.

"Atsiskaityti už jų turtą dar reikia beveik 2,4 milijono litų. Per paskutines dienas buvo rastas kompromisas su Visuomenės sveikatos centru - sutarta, kad gyventojų iškeldinimo klausimą spręs iš kelių ministerijų sudaryta darbo grupė. Per ateinančius metus žmonių LEZ teritorijoje jau neturėtų likti", - sakė meras.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyr. specialistas Rimantas Giedraitis patvirtino, kad iš uostamiesčio savivaldybės buvo gautas raštas, kuriame nurodoma, jog likę gyventojai iš LEZ bus iškeldinti 2014 m.

"Iki tol niekur nebuvo nurodyta konkreti data. Kadangi iškeldinimą vykdo ne įmonė, o jos pastatyta gamykla atitinka visus įstatyminius reikalavimus, dėl to gavus šį savivaldybės raštą ir buvo pritarta jos eksploatavimui. Be to, likę gyventojai nepatenka į jėgainės sanitarinės apsaugos zoną", - sakė R. Giedraitis.

Kiek pigiau?

„Fortum“ jėgainės šilumos energija bus tiekiama Klaipėdos gyvenamiesiems namams ir įmonėms šildyti, o elektra – į bendrąjį Lietuvos energetinį tinklą. Tai pirmoji tokios rūšies jėgainė Baltijos šalyse.

Pasak koncerno „Fortum“ finansų direktorius Markus Rauramo, Klaipėdos termofikacinė elektrinė – tai pirmoji iš keturių, kurias šiemet planuoja paleisti veikti Baltijos ir Šiaurės šalyse.

"Fortum Klaipėda" jėgainė gali pagaminti maždaug 40 proc. Klaipėdos šilumos vartotojams reikalingo šilumos kiekio. Tarp gegužę "Klaipėdos energijai" pateiktų nepriklausomų šilumos gamintojų pasiūlymų tiekti šilumą, "Fortum Klaipėda" kaina - 11 ct/kWh - buvo trečia iš penkių. Ją lenkė "Klaipėdos baldų" ir UAB "Baltijos elektrinių investicijos" ("Vakarų medienos grupė") biokuro katilinės - atitinkamai 9,01 ir 9,49 ct/kWh.

Pasak "Fortum Klaipėda" vadovo Juozo Donielos, bent šiltuoju metu jėgainėje gaminamos šilumos kaina turėtų būti panaši - apie trečdaliu pigesnė nei "Klaipėdos energijos" šilumos savikaina (apie 18 ct/kWh).

Bendrai paėmus, visa iš nepriklausomų gamintojų Klaipėdoje superkama šilumos kaina gegužę sumažėjo 1,5 proc., tačiau 4,6 proc. didėjo pirktų gamtinių dujų ir 2,6 proc. – mazuto kainos. Tad galutinis rezultatas toks, kad uostamiestyje gegužę šilumos kaina, lyginant su kovo ir balandžio mėnesiais padidėjo 2,16 proc.

J. Doniela savo ruožtu akcentuoja, kad gyventojams naujoji jėgainė naudinga dar ir dėl to, kad ženkliai sumažins į regioninį Dumipų sąvartyną atvežamų atliekų kiekį. Tai ne tik padės įgyvendinti Europos Sąjungos reikalavimus dėl atliekų perdirbimo (deginimas laikomas tinkamu jų perdirbimu), bet ir atitolins naujo sąvartyno statybas, kurioms europinės paramos, kaip buvo Dumpių atveju, jau esą nebegalima tikėtis.

Išmetimai - žemesni nei norma

Pasak J. Donielos, visi bandomojo režimo metu atlikti matavimai parodė, kad išmetimai yra nuo keleto dešimčių iki šimtų kartų mažesni už leistinas normas.

"Fortum Klaipėda" vadovas patikino, jog uostamiesčio aplinkosaugininkams jau sudarytos sąlygos tiesiogiai ir nuolat stebėti jėgainės išmetimus. Tai "Vakarų ekspresui" patvirtini ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys.

"Iš pradžių mūsų planuose buvo pastatyti informacinį stendą šalia gamyklos, tačiau vėliau sulaukėme pareiškimų, kad niekas čia specialiai nevažiuos ir nežiūrės, esą reikia viską daryti internete. Jau artimiausiu metu bus pradėti skelbti vidutiniai taršos rodikliai, ateityje, galbūt, bus įmanoma ir tiesioginis rodiklių transliavimas, kaip tai dabar yra padaryta aplinkosaugininkams", - sakė J. Doniela.

Prezidentė D. Grybauskaitė sakydama sveikino kalbą tvirtino, kad "Fortum" atstovai jai asmeniškai pažadėjo atvirumą ir skaidrumą aplinkosaugos srityje.

Informacija

Teigiama, kad „Fortum“ termofikacinė jėgainė maždaug 100 000 tonų per metus sumažins aplinkos taršą anglies dioksidu.

Naujosios termofikacinės elektrinės katilinėje, kurios energijos naudojimo efektyvumas siekia beveik 90 proc., kasmet galima sudeginti 260 000 tonų atliekų ir biokuro. Jėgainės elektrinė galia – 20 MW, o šiluminė galia – 50 MW. Dar 15 MW šiluminės galios didžiausio poreikio laikotarpiu bus gauta panaudojant jėgainėje įrengtus kaminų dūmų kondensatorius.

Per metus jėgainė pagamins apie 140 GWh elektros energijos bei 400 GWh šiluminės energijos, t. y. Jėgainėje pagaminta šiluminė energija bus parduodama AB „Klaipėdos energija“, kuri turi 5 proc. termofikacinės elektrinės akcinio kapitalo.

Termofikacinės elektrinės statybos darbai pradėti 2011 m. kovo mėn. Jai pastatyti prireikė apie 1,2 milijono darbo valandų (arba 750 žmogaus metų).

Į naująją termofikacinę elektrinę „Fortum“ investavo 435 mln. litų arba maždaug 130 mln. eurų.