Atgimimo aikštės vien sodas neišgelbės

Ko gero, teisus architektas Edmundas Andrijauskas sakydamas, kad vis dėlto miesto politikai turi nuspręsti, ko miestui reikia šioje centrinėje, istorinėje ir prestižinėje dalyje, nes visi diskutuojantieji antklodę tempia į savo pusę ir vyrauja "cechinės pažiūros".

Urbanistas, architektas Laimonas Bogušas klausė, ar turės būti laikomasi daugiau nei prieš dešimt metų patvirtinto ir, ko gero, jau gerokai pasenusio aikštės detaliojo plano. Tokiu atveju, pasak jo, liktų tik vienas erdvės variantas. Jo manymu, reikėtų skelbti urbanistinį konkursą ir aikštės erdvę formuoti iš naujo.

Architektams nesuprantama, kodėl žmonės bijo pastatų šioje vietoje. Jie kaip tik galėtų sutvarkyti Atgimimo aikštės, kuri šiuo metu yra "išskydusi", kompoziciją. Pasak E. Andrijausko, ji tokia nepatraukli todėl, kad yra bent 5 kartus didesnė nei turėtų būti, ir pateikė pavyzdį: jeigu mokyklos sporto salėje bus pastatyti tik du foteliukai, televizorius ir galbūt dar fikusas, jos erdvė, kad ir kaip tie daiktai bus stumdomi, niekada nebus jauki.

Architektai įsivaizduoja, kad Atgimimo aikštė galėtų būti maždaug tokio paties dydžio kaip Teatro ir Lietuvininkų aikštės.

Architektas Aurimas Baužys siūlė surengti tarptautinį architektūrinį konkursą.

Klaipėdos miesto tarybos narė architektė Ramunė Staševičiūtė susitikimo metu supažindino susirinkusiuosius su tuo, ką mąstė ir ką projektavo architektai, dalyvavę konkurse dėl vietos Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui parinkimo, parodė maketus, kuriuos išsaugojo Muzikinis teatras. Savo nuomonės ji nepiršo ir sakė, kad kiekvienas iš keturių variantų savotiškai yra įdomus. Pasak jos, aišku tik viena, kad aikštę reikia tvarkyti ir ją keisti.

Jau susiformavusi ryški grupė, kuri norėtų, kad aikštėje būtų atstatyti gal ir ne visi, bet bent jau keli pastatai, buvę prieš karą, pavyzdžiui, kad ir Biržos pastatas. E. Andrijauskas gąsdino, kad tokiu atveju reikės iškirsti gal kokius 50 medžių.

Istorinių akcentų atkūrimo šalininkai, tarp kurių - ir istorikas Dainius Elertas, nesutinka su architektų siūlymu, kad galima įvairiais būdais pažymėti, jog čia buvo pastatai. D. Elertas kaip pavyzdį nurodė M. Mažvydo alėją, kurioje esą žmonės net neįsivaizduoja, ką reiškia tie akmeniniai kubai.

Ar reikia vietos piketams?

Buvo išsakyta nuomonė, kad uostamiestyje žmonės neturi kur susirinkti, padiskutuoti, netgi mitinguoti, piketuoti, paminėti reikšmingą datą ir t. t. ir kad ši aikštė šiam tikslui galėtų puikiausiai tikti. Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas suabejojo, nes į dabar vykstančius renginius miestelėnų ateina labai mažai.

Diskusijos metu kalbėta ir apie tai, kodėl prekybos centras "Akropolis" sutraukia žmonių srautus - jame jauki erdvė.

Kiti nusiminė, kad niekas nenori Atgimimo aikštėje gražaus ir jaukaus skvero ir mano, kad uostamiesčiui esą trūksta žaliųjų plotų, medžių, krūmų. Treti aiškino, kad centrinėje aikštėje niekam nereikalingi didžiuliai medžiai, kurių šaknys kilnoja trinkeles.

D. Elertas priminė, kad Klaipėda buvo sodų miestas, anot jo, sodas buvo ir Liepų gatvėje, o dabar Lietuvos uostamiestyje iš viso nebėra sodų. A. Baužys pažymėjo, kad sodai yra užrakinami, o reikėtų, kad aikštėje žmonės galėtų rinktis iki vėlumos.

Buvo išsakyta nuomonė, kad ne visi supranta architektų sumanymus žiūrėdami į jų maketus ar schemas. Pasak Arūno Trukano, jeigu klaipėdiečiai pamatytų kokį realesnį vaizdą, tarkime, labai gražaus pastato ar kokio kito objekto, jiems būtų lengviau apsispręsti.

Šiuo metu miestelėnų nuomonės kardinaliai skiriasi: vieniems dviračių takų per daug, kitiems per mažai, vieni nori proginės aikštės su paminklu Vydūnui, kiti - kasdieninės.

Buvusi gidė Janina Narijauskienė mano, kad jau dabar reikia panaikinti Atgimimo aikštėje visus tuos sovietinius kalnelius, ir ji kaip mat pasidarytų patrauklesnė. Girdėjosi replika, kad aikštė atgrasi todėl, jog žmonės neturi kur pasislėpti nuo saulės - reikia joje pavėsio, kad vėjai neužpūstų ir t. t.

Diskusija pasiekė apogėjų, kai J. Narijauskienė pasakė: "Ponai mielieji, pastatykit bent vieną modernų tualetą", tada pasigirdo netgi plojimų ir replika: "Tualetas prestižiškiausioje miesto vietoje - nesąmonė."

Atvyks profesorius su studentais

V. Čepas bandė užsirašyti, dėl ko diskutuotojai sutaria: aikštė turi būti, tik nežinia, kokio dydžio; joje turi būti kiek įmanoma daugiau žalumos, būtina galvoti apie jos funkcinį pritaikymą ir tai, kas sukurtų joje jaukumą, nes vien tik puikus sodas aikštės neišgelbėtų.

Vicemeras informavo, kad dar bus surengta diskusija su architektu, profesoriumi Algiu Vyšniūnu, gimusiu ir augusiu Klaipėdoje, kuris nėra abejingas savo gimtajam miestui. Jis ketina atvykti su savo studentais.

V. Čepo manymu, diskusijos gerai, bet kitais metais mes jau turėtume žinoti, ko iš tikrųjų norime. Diskusijos dalyviai pažymėjo, kad ir prieš dešimt metų kalbėta šiuo klausimu, ir baiminosi, kad mums bediskutuojant gali praeiti dar keli dešimtmečiai.