Sudarytos skirtingų institucijų darbuotojų iniciatyvinės grupės nariai buvo plukdomi laivu, apžiūrėjo dabartinę tokių akmenų sandėliavimo vietą. Visi pritaria tam, kad tas vaizdas, kaip dabar suversti akmenys, nėra gražus, kad juos reikia kažkaip geriau panaudoti. Galbūt jie galėtų atlikti mokslinę, meninę, praktinę funkcijas. Tačiau kol kas idėjų daug nesiūloma. Šis klausimas svarstomas gana vangiai. Uosto direkcija norėtų daugiau iniciatyvos iš menininkų, šie laukia pakvietimo, t. y. kad būtų skiriama lėšų kam nors organizuoti.
Siūloma skelbti ir architektūrinį konkursą, ir duoti užduotis studentams, ir padaryti kraštotvarkos analizę, pasidairyti, kas daroma su akmenimis kitose šalyse.
Pristatytas teritorijos Smiltynėje nuo pietinio molo iki miesto ribos, t. y. pakrantės sutvarkymo projektas. Jame siūloma akmenims suteikti praktinį pobūdį – tvirtinti marių krantą, įrenti takus, mokslinį – jie galėtų atskleisti uosto istoriją. Mokslininkai turėtų atrinkti moksliniu požiūriu vertingus akmenis. Beje, jie galėtų būti pritaikyti ir laisvalaikio praleidimui, ir atlikti tam tikrą meninę funkciją.
Architektų sąjungos atstovai siūlo į šį procesą įtraukti visuomenę, t. y. surengti kūrybines dirbtuves, kuriose būtų išsakomos ir fiksuojamos visos netgi pačios netikėčiausios idėjos. Tai nebūtų tik žmonių, atėjusių iš gatvės, pamąstymai. Būtų kviečiami pasisakyti, mokslininkai, istorikai, skulptoriai, dizaineriai ir kt. Būtų surengta mažytė šventė, kurios metu marga publika išsakytų savo nuomonę, t. y. meninius pasvaičiojimus. Paskui gavus visuomenės pritarimą jau būtų svarstoma, ką ir kaip daryti toliau, t. y. tada į procesą įsitrauktų ir specialistai.
Kol kas vieta akmenims numatyta Smiltynės pakrantėje ir daugiausia dėmesio skiriama šiam variantui. Dar siūloma juos nuvežti į parką prie Jūrininkų prospekto, nes ten yra rieduliams numatyta vieta. Uosto direkcija žada pradėti tvarkyti aplinką ir keliuką vedantį prie pietinio molo, dalis akmenų galėtų būti padėliota ir ten.
Uosto direkcija linkusi atskirti apsauginę akmenų funkciją, t. y. kad jie galėtų būti naudojami kai kuriose vietose krantams sutvirtinti. Pasak uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtos direktoriaus Vido Karolio, akmenys krantų apsaugos problemos neišspręs, nes jų per mažai. Šis klausimas bus sprendžiamas kalbantis su mokslininkais, tam bus skiriamos kitos lėšos.
Taigi šiems akmenims būtų paliekama tik mokslinė ir meninė funkcijos. Mokslininkai turėtų pasakyti, ką gali pasakoti šie akmenys, o menininkai pamąstyti, kaip jie turėtų būti išdėlioti, kad viliotų žmones, kad būtų gražu.
Rašyti komentarą