Afganistano kariai sugrįžta

"Rašydamas pirmąją knygą kalbinau paprastus vaikinus, kurie tada pasakojo savo asmeninę patirtį. Ir tik dabar, suaugę ir subrendę, pradėjo gauti daugiau informacijos apie karo priežastis, kaip jis vyko, kodėl šaudė", - sakė žurnalistas, rašydamas antrąją knygą labiau susitelkęs į karo priežastis, rėmęsis ne tik lietuvių, bet ir rusų karininkų prisiminimais.

Knygoje, remiantis kadaise visiškai slaptais, o šiandien jau išslaptintais SSRS vadovų dokumentais, pateikiama detali istorinė medžiaga apie žiaurią ir intriguojančią Afganistano karo pradžią.

"Pavyko surasti rusų karininką, kuris turi labai daug informacijos, nes bendravo su pirmaisiais karininkais, ir generolais, kurie Afganistane atsidūrė dar prieš oficialią karo pradžią. Jam netgi pavyko rasti Centro Komiteto stenogramas, knygoje pateiktas Konstantino Černenkos ranka rašytas komiteto prezidiumo posėdžio protokolas, kuriame kalbama apie įsiveržimą į Afganistaną. Labai norėjosi pateikti istorinių detalių, ne tik kareivių prisiminimus ir išgyvenimus. Aišku, jie yra labai įdomūs ir unikalūs, bet norėjosi konteksto apie karo priežastis, apie tuometę geopolitinę padėtį Irane, Kinijoje, aplinkinėse islamo šalyse. Dabar galima susidaryti bent minimalų vaizdą apie tai, kas vyko Kabule, Bagrame gerą pusmetį prieš sovietų kariuomenės dalinius įvedant į šalį, kaip sovietai ruošėsi perversmui", - sakė M. Milinis.

Jis neslėpė, kad rusų karininkai, priiminėję sprendimus, galėjo atskleisti daugiau faktų, nors ir jie ne viską žinojo. Tačiau autoriui arčiau širdies buvo autentiški, žmogiški lietuvių kareivių prisiminimai - jausmingi, emocionalūs. Knygų sudarytojas sakė, kad buvo labai sunku įkalbinti žmones atsiverti ir pasidalinti tuo, ką patyrė svetimoje kruvinoje mėsmalėje, ką jie darė, kuo rizikavo ir kaip vertino tuometinę pareigą. Keletą kartų jam net buvo nusvirusios rankos.

"Tie prisiminimai, kuriuos kai kurie karo dalyviai norėjo nutylėti - ne jų nuosavybė, tai visos bendruomenės patirties ir istorijos dalis. Tai svarbu, nes šiandien, praėjus dvidešimčiai metų nuo sovietų armijos išvedimo iš Afganistano, pačiame tos svetimos ir nesvetingos šalies viduryje budi lietuvių kariai", - sakė M. Milinis.

Susitikimo dalyviai pateikė daug klausimų, į kuriuos atsakė ir Zigmas Stankus - vadinamasis knygos krikštatėvis, sukaupęs didelę kario patirtį ir informaciją.

"Mes išėjome į karą, nežinodami net kur tas Afganistanas. Iki šiol tenykštės skirtingų religijų ir etninių sudėčių gentys gyvena be centralizuotos valdžios, be įstatymų, be demokratijos, net be elektros. Didžiosios pasaulio šalys, turėdamos savų interesų, bando daryti įtaką tos šalies žmonių gyvenimą. Afganistano tautos turi subręsti visuomeninei raidai. Jos sako pašaliečiams: "Ateikite, jei norite padėti, kaip svečiai, bet nesikiškite į mūsų reikalus kaip šeimininkai", - sakė Z. Stankus.