760-metė Klaipėda nestokoja įdomybių

Įsimintiniausias istorines detales "Vakarų ekspreso" skaitytojams atskleidė miesto istorikai.

Prūsijos sostinė

Istoriko Vyganto Vareikio teigimu, miesto patriotams turėtų būti įdomus faktas, jog gyvena seniausiame mieste dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Nors ir buvo įkurtas ne lietuvių, o vokiečių, ir pavadintas ne visiems taip mielai skambančiu Klaipėdos vardu, o Memelburgu, uostamiestis vis tiek nusipelno seniausio šalies miesto vardo. Klaipėda - pirmoji gavo miesto teises, įgijo savo herbą ir panašius atributus.

Dar viena svarbi detalė, kurią taip pat turėtų žinoti kiekvienas klaipėdietis, yra susijusi su Prūsija. Klaipėda 1807-1808 m. laikinai buvo tapusi šios valstybės sostine - Napoleonui nusiaubus Prūsiją į uostamiestį persikėlė karališkoji šeima, Klaipėda tapo jos rezidencijos vieta. Anot istoriko, tuo metu Klaipėdoje vyko esminės krašto reformos, susijusios net su baudžiavos panaikinimu.

Taip pat V. Vareikis klaipėdiečiams priminė ir faktą, kuriuo nevertėtų didžiuotis, tačiau miesto gyventojams žinoti reikia. 1939-ųjų kovą Klaipėdoje lankėsi svarbi istorinė asmenybė, nacionalistinės Vokietijos lyderis Adolfas Hitleris. Čia jis atvyko jau tada, kai Klaipėdos kraštas pasirašius sutartį buvo kątik perduotas Vokietijai. Daugelis klaipėdiečių greičiausiai yra įsiminę faktą, jog į miestą atvykęs A. Hitleris iškilmingai važiavo gatvėmis ir sakė kalbą Dramos teatro balkone.

Legenda apie sūrį

Istorikas Egidijus Miltakis priminė, jog Lietuvos uostamiestis buvo ir žymiausių filosofų kalbų objektas. Vienas įtakingiausių Švietimo epochos filosofų Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis 1787 m. sausio 1 d. savo dienoraštyje paliko žinutę, jog negali atsiplėšti nuo itin populiaraus tais laikais Johano Timotheuso Hermeso romano "Sofijos kelionė iš Klaipėdos į Saksoniją". Šiame, viename skaitomiausių XVIII a. pab. vokiečių kalba parašytų romanų, Sofija laiškuose savo artimiesiems ir draugams aprašo savo potyrius keliaujant iš Klaipėdos į Dresdeną.

Dar vienas įdomus faktas, kurį, E. Miltakio manymu, vertėtų žinoti klaipėdiečiams yra tai, kad 1254 m. Livonijos ordino magistras Anno von Sangerhausenas kartu su Kuršo vyskupu Heinrichu parašė raštą Dortmundo miesto tarybai, prašydami atsiųsti susipažinimui Dortmundo miesto teises. To magistras su vyskupu prašė norėdami naujai pastatytą pilį ir aplink ją besikuriančią gyvenvietę pavadinti Naujuoju Dortmundu ir jai suteikti Dortmundo miesto teises. Vienas turtingiausių ir įtakingiausių Hanzo jūrinės sąjungos miestų maloniai atsiuntė tai, ko buvo prašomas, tačiau Klaipėdos paversti klestinčiu uostamiesčiu ir Kuršo vyskupijos centru neleido nuolatiniai sembų, kuršių ir žemaičių antpuoliai.

REIKIA. Faktas, kuriuo didžiuotis neverta, bet ir pamiršti nevalia - 1939-ųjų kovą aneksuotoje Klaipėdoje lankėsi Adolfas Hitleris.

Su miesto antpuoliais yra susijusi ir legenda apie Klaipėdą išgelbėjusį sūrį. Sakoma, jog po nesėkmingų pastangų užgrobti Klaipėdą švedų karalių Erichą galiausiai palaužė nuo pylimo į jo stovyklą numestas trikampis sūrio gabalas. Jis pamanė, kad apgultieji turi dar itin daug maisto atsargų ir pasiduoti nesiruošia, tad pasitraukė.

Anot istoriko, uostamiesčio gyventojams taip pat turėtų būti įdomu, jog Klaipėda, ne kartą nusiaubta didžiulių gaisrų, buvo itin svarbus miestas gaisrinių atžvilgiu. 1856 m. Klaipėda tapo antruoju miestu Rytų Prūsijoje ir Vokietijoje (po Berlyno), kuriame oficialiai įkurta gaisrinė ir pradėjo veikti profesionali gaisrininkų komanda. Puikiai išvystyta gaisrinės sistema buvo tapusi itin svarbia tarpukariu, kai Klaipėdos gaisrininkams tekdavo aptarnauti ne tik gimtąjį miestą, bet ir dalį Lietuvos. Dažniausiai gesinti gaisrų skubėta į ne itin tolimas apylinkes.

Besikeičiančios vertybės

Pasak istoriko Dainiaus Elerto, 1538 m. Prūsijos valdovo Albrechto atsiųstame dokumente Klaipėdai buvo suteikta svarstyklių teisė. Nuo to momento miestas įgijo pajamų šaltinį iš įvežamų ir išvežamų prekių. Disponuoti šiomis lėšomis galėjo pats miestas ir tai davė Klaipėdai impulsą augti bei klestėti.

D. Elerto teigimu, ne ką mažiau svarbu žinoti ir faktus, liudijančius miestiečių vertybių pasikeitimus. Pasak istoriko, 1540 m. pirklių Liobelių šeima išleido savo atžalą studijuoti Frankfurto universitete. Tai kol kas pirmasis žinomas klaipėdietis, įstojęs į universitetą. Anot istoriko, tai liudija faktą, jog klaipėdiečiai ėmė keisti savo vertybes - perėjo nuo materialinių minčių prie žinių troškimo.

Nepelnytai pamiršti

Taip pat istorikas patarė nepamiršti ir įžymių Klaipėdos asmenybių. Anot jo, nepelnytai esame primiršę vieną didžiausių ne tik vokiškai kalbančių kraštų, bet ir visos Europos baroko poetų Simoną Dachą.

"Per mažai apie jį žinome ir kalbame, todėl vertėtų jam skirti daugiau dėmesio", - sakė D. Elertas.

Jis prisiminė ir dar daugiau ryškių uostamiesčio asmenybių - pirmosios lietuviškos gramatikos kūrėją Danielių Kleiną bei vieną žymiausių Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorikų Matą Pretorijų.

D. Elertui antrino ir E. Miltakis, priminęs, jog Klaipėdoje gimė žymus vokiečių astronomas Friedrichas Wilhelmas Argelanderis. Jis buvo pirmasis astronomas, pradėjęs atidžiai studijuoti kintamąsias žvaigždes.

10 įsimintinų Klaipėdos datų*

1252 m. pastatyta Klaipėdos pilis.
1257 m. Klaipėdai suteiktos miesto teisės,
1740 m. prasidėjusi medienos prekyba per 150 metų sukūrė miestą.
1807 m. Klaipėda metams tapo Prūsijos sostine ir karališkuoju miestu.
1855 m. Klaipėdoje pastatytas Žiemos uostas.
1875 m. Klaipėda geležinkelio linija sujungta su Europa.
1905 m. į uostamiestį atkeliavo elektra, tramvajus, didžioji pramonė.
1923 m. Klaipėda atiduota Lietuvai.
1939 m. aneksuotoje Klaipėdoje lankėsi Vokietijos nacionalinis lyderis Adolfas Hitleris.
1991 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę atgimimas atėjo ir į Klaipėdos miestą.
* Jas pataria įsidėmėti kraštotyrininkas ir leidėjas Kęstutis Demereckas

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.