Žlugdomas ir lito referendumas

VRK pasimokė

Kai VRK buvo pateiktas prašymas įregistruoti referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams iniciatyvą, niekas per daug nesitikėjo, kad bus surinkta 300 tūkst. piliečių parašų. Gal todėl parašų rinkimo lapai buvo išduoti be didelių diskusijų ir vilkinimo.

Su referendumu dėl lito išsaugojimo taip paprasta nebus. VRK jau dabar ėmė ruoštis šios iniciatyvos laidotuvėms. Kreiptasi į ekspertus, kad jie įvertintų, ar referendumo formuluotė neprieštarauja galiojantiems įstatymams ir Konstitucijai. Tik gavusi jų išvadas VRK nuspręs, ar išduoti parašų rinkimo lapus.

Referendumo dėl lito išsaugojimo iniciatyvinė grupė VRK dokumentus pateikė šį pirmadienį. Tačiau VRK savo sprendimą, ar galima pradėti rinkti parašus, paskelbs tik balandžio 7 dieną (pirmadienį) 17 valandą.

Vilkins iki galo

Kaip „Respublikai“ aiškino VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas, tokį terminą numato Referendumo įstatymas. Jame parašyta, kad komisija „ne vėliau kaip per 15 dienų nuo grupės prašymo gavimo dienos savo posėdyje surašo grupės įregistravimo aktą“.

Z.Vaigauskas neslėpė, kad parašų rinkimo lapai iniciatoriams gali būti ir neišduoti.

„Balandžio 7 dieną ir spręsime, ką daryti. Jei nuspręsime, kad reikia išduoti, per 5 dienas jie bus išduoti“, - sakė jis.

Žlugdymui pasitelks ekspertus

Pagal Referendumo įstatymą, VRK turi tikrinti, ar iniciatyvinės grupės prašyme yra įrašyta referendumo rūšis, preliminarus ar galutinis referendumu siūlomo priimti sprendimo tekstas, taip pat grupės koordinatorius (koordinatoriai). Kitaip tariant, VRK vertina tik tai, ar įvykdyti visi techniniai formalumai. Jai nėra suteikta įgaliojimų vertinti referendumo klausimo svarbą, konstitucingumą ir t.t. Tam bus pasitelkti ekspertai. Z.Vaigauskas neslėpė, jog VRK kreipsis į teisės specialistus, kad šie įvertintų sprendimo tekstą.

„Mes turėsime gauti atsakymą iš Seimo Teisės departamento, iš kitų specialistų, į kuriuos paprastai kreipiamės - Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto, į Teisingumo ministeriją planuojame išsiųsti pasiteirauti, kaip teisininkai galvoja. Mūsų galva, turi būti pakankamai plati diskusija. Ji turi būti dar iki iniciatyvos registravimo. Diskusija, kokias pasekmes tas aktas kelia, kad žmonės turėtų galimybę pasirašyti parašų rinkimų lapuose gerai apmąstę, turėdami daugiau informacijos, kas jų laukia“, - kliūtis lito referendumo iniciatyvai vardijo Z.Vaigauskas.

Anksčiau abejonių nekėlė

Beje, įdomu tai, kad 2005 m. VRK niekas nesutrukdė įregistruoti analogiškos iniciatyvos. 2005 m. iniciatyvinė grupė, kurią sudarė Birutė Bagvilienė, Albertas Koviera ir Kazimieras Uoka, pradėjo rinkti parašus, kad „skelbiamas 2007 m. Lietuvos pinigų (lito) panaikinimas būtų atidėtas, o sprendimas dėl euro įvedimo Lietuvos Respublikoje būtų priimamas tik Tautos referendumu“. Tuomet nei pati VRK, nei jų pasitelkti teisės specialistai nesiėmė filosofuoti, ar euro neįvedimas nesikerta su Konstitucija.

Tiesa, tuomet reikiamo skaičiaus parašų referendumui organizuoti taip ir nepavyko surinkti.

Milžiniška krūva eurų

O kol VRK suka galvą, ar referendumo dėl lito išsaugojimo iniciatoriams išduoti parašų rinkimo lapus, Lietuvos bankas, lyg euras jau būtų neišvengiamybė, patvirtino Grynųjų pinigų keitimo gaires, kuriose nurodyti grynųjų pinigų keitimo įvedant eurą proceso dalyviai ir jų funkcijos, apsirūpinimo eurais, eurų ir litų tvarkymo bei kiti su grynųjų pinigų keitimu susiję principai. Pagrindiniai šio proceso dalyviai - Lietuvos bankas, bankai ir Lietuvos paštas. Taip pat dalyvaus pinigų pervežimo ir tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės, prekybos ir paslaugų teikimo įmonės.

Lietuvos bankui reikės įsigyti 132 mln. vienetų eurų banknotų ir 370 mln. vienetų eurų bei euro centų monetų, kad būtų patenkintas jų poreikis euro įvedimo metu ir užtikrintos reikalingos atsargos.