Zita Šličytė: Lietuvos gi nepardavėme

- Per pačią Konstitucijos dieną nevyko nė vienintelaitis renginys jai paminėti, o ir vakar tebuvo surengta konferencija bei išrinktųjų būrys ją minėjo sostinės rotušėje. Ar ne per daug nuvertinamas svarbiausias mūsų šalies įstatymas, kurį palaimino visa Tauta? - „Vakaro žinios“ teiravosi eksparlamentarės Zitos ŠLIČYTĖS.

- Net sovietmečiu švęsdavome Konstitucijos, kuri, tiesa, buvo deklaratyvi, dieną. Tiesa, ir ji skelbė gerus dalykus, tačiau realiame gyvenime praktiškai neveikė. Kas baisiausia, kad ir Nepriklausomos Lietuvos Konstitucija realiame gyvenime sunkiai gyvena, nes jos nuostatos daug kam neparankios. Vienas mano buvęs studentas sekmadienį man parašė žinutę su trimis šauktukais: „Su Konstitucijos diena, dėstytoja!!!“ Ir viskas. Nors Konstitucija nelabai veikia, vis tiek diena, kai jai pritarta referendumu, yra labai svarbi. Bet kokiu atveju Konstitucija yra Tautos aktas. Ne valdžios, o Tautos aktas, pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo paskelbtas siekiant įtvirtinti Laisvę. Tai yra istorinis dalykas, bet apie tai neparanku kalbėti. Man spalio 25-oji - tikra šventė, kuri dvasiškai pakylėja. Sakoma, kad šventinių dienų ir taip yra per daug. Bet gal tada Konstitucijos dieną švęskime vietoj Gegužės 1-osios? Kas ta Gegužės 1-oji, kai aplink toks išnaudojimas? Nulis sveikų. Išeis keli politikai su raudonomis vėliavomis, keli profsąjungų nariai. Tegul jie tarp savų švenčia profsąjungų atkūrimo dieną.

- Ar nėra skaudu, kad į Konstitucijos dienos minėjimus kviečiami ne jos kūrėjai, o su jos kūrimu nieko bendra neturintys teisininkai, net kad ir kada dirbę ar dirbantys Konstituciniame Teisme? Ar nėra keista, kai Konstituciją aiškina prie jos kūrimo neprisidėję asmenys?

- Aišku, kad keista. Dar labiau keista, kai Konstitucija yra aiškinama, nors ji ir taip yra labai aiškiai parašyta. Konstitucinis Teismas turi teisę tik aiškinti, ar įstatymai neprieštarauja Konstitucijai, o ne pačią Konstituciją.

- Ar visada Konstitucinis Teismas Konstituciją išaiškina taip, kaip ją suprato pagrindinio šalies įstatymo kūrėjai?

- Visiškai ne. Pavyzdžiui, 38 straipsnio išaiškinimas yra iš viso baisus. 70 lapų apimties išaiškinime dėl šeimos sąvokos aprašytos įvairios dabartinės ES mados ir akcentuojama, kad šeimos sąvoka, jog šeima galima tik tarp vyro ir moters, neatitinka Konstitucijos. Ar bent vienas ne tik Konstitucijos kūrėjų, bet ir už ją balsavusių per referendumą balsuodami galvojo, kad šeima galima ir tarp vyro ir vyro bei tarp moters ir moters?

- Konstitucinis Teismas sulaukia vis daugiau priekaištų, kad vis labiau kišasi į valstybės valdymą ir beveik uzurpavo valdžią.

- Tai darosi vis akivaizdžiau. Konstitucinis Teismas jau kišasi net į ekonominius dalykus. Jei jo klausiama akivaizdžių dalykų, pavyzdžiui, ar neprieštarauja Konstitucijai tai, kad smulkusis verslas diskriminuojamas stambiojo atžvilgiu, tai suprantama, kad nesuprantantiems jis tai gali paaiškinti. Tačiau net nepasitelkus ekonomikos specialistų aiškinami ir itin sudėtingi mokestiniai įstatymai, o taip jau peržengiama kompetencija.

- Kai kas sako ir tai, kad ES teisės aktai yra viršesni už Konstituciją.

- Konstituciniame akte dėl Lietuvos narystės ES, deja, sakoma, kad ES teisės normos Lietuvoje taikomos tiesiogiai, o esant teisės normų prieštaravimams ES teisės normos turi viršenybę prieš ES teisės aktus. Mano brolienė, balsavusi už Lietuvos stojimą į ES, verkė. Sako: pardaviau Lietuvą. Bet per euroreferendumą juk buvo nutylima, kad atsisakome suvereniteto. Bet suvereniteto atsisakymas buvo neteisėtas, nes jis tegalėjo vykti tik vadovaujantis konstituciniu įstatymu, kurį Tauta plebiscitu priėmė 1991 m. vasario 9 d. Jame aiškiai pasakyta, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika, o ši nuostata gali būti pakeista tik tuo atveju, jei už tai pasisakytų ne mažiau nei 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių aktyviąją rinkimų teisę. Už Lietuvos stojimą į ES pasisakė gerokai mažiau nei trys ketvirtadaliai, tad euroreferendumo rezultatai neturi galioti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“