Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado laimėti teismai įrodo, kad FNTT skandalas tik prasideda

Galima retoriškai klausti, ar šio kūrinio kokybei padarė įtaką tai, kad I. Makaraitytės sutuoktinis, TV3 Žinių tarnybos vadovas Sigitas Babilius yra buvęs VSD darbuotojas. Žinome, kad generolas Vitalijus Gailius įvardijo VSD direktoriaus pavaduotoją Romualdą Vaišnorą kaip vieną FNTT skandalo režisierių ir prašo pradėti baudžiamąją bylą dėl galimai nusikalstamų jo veiksmų. Nežinome ir turbūt nesužinosime, ar S. Babilių ir R. Vaišnorą sieja kokie nors santykiai, bet vienas tokius reikalus išmanantis personažas pasakė: buvusių nebūna.

Be to, S. Babilius yra įrodęs ir ypatingą jautrumą temoms, susijusioms su kita FNTT skandalo veikėja – prezidente Dalia Grybauskaite. Būdamas TV3 etikos sekretoriumi, jis aiškino, esą ši televizija neparodė laidos apie nuo visuomenės nuslėptus D. Grybauskaitės biografijos faktus todėl, jog ši laida buvusi ne visai etiška, nors šios srities žinovai vėliau konstatavo, kad tai netiesa.

Šiaip ar taip, manyčiau, kad praėjusį sekmadienį Lietuvai parodytos propagandos tikslas – jei ne sukeisti vietomis balta su juoda, tai bent jau papurvinti, o svarbiausia – nukreipti dėmesį nuo klausimų, į kuriuos anksčiau ar vėliau turės būti atsakyta, į specialiai sukurptą pseudoklausimą.

Jei kada nors bus išleistas vadovėlis apie VSD naudotus propagandinius metodus, šis kūrinys pretenduoja tapti vienu iš chrestomatinų pavyzdžių.

Kas siūbuoja valstybės laivą

Mūsų šalies specialieji agentai toliau žaidžia didelių vaikų žaidimus ir siūbuoja šalies laivą. Atrodytų, teismui nusprendus, kad Giržadas atleistas neteisėtai, FNTT skandalas baigėsi. Ir baigėsi prezidentės pralaimėjimu. Bet ne. Skandalo dumblui sėdant, į kėdę, iš kurios buvo išmestas, sugrįžęs Giržadas staiga pareiškė, kad iki šiol jo sąjungininku buvęs ir dabar Seime sėdintis Gailius sako ne visišką teisybę apie tai, esą jis ir jo pavaduotojas neteko postų dėl saugumiečių gaujų sąmokslo. Šią savaitę net specialią komisiją tokiam sąmokslui tirti Seime bandyta sukurti. Kodėl Giržadas išdavė Gailių, – „Savaitės komentaro” reportaže. (išskirta ekspertai.eu)

Tokia įžanga, primenančia tirštą propagandinį kompotą, I. Makaraitytė pristatė reportažą.

Nesąžiningas žaidimas prasideda nuo pirmojo sakinio, kuris praneša apie grėsmę nacionaliniam saugumui – taip į oficialią VSD kalbą reiktų išversti klišę „siūbuoja šalies laivą”. Tą grėsmę – aiškinama žiūrovui – kėlė ir toliau kelia kažkokie nelabai subrendę „agentai”, užsiimantys kažkokiais neaiškiais reikalais. Tuoj pat familiariu tonu ištariamos ir tų nesubrendėlių pavardės: tai Gailius ir Giržadas (tarsi kalbėtų apie gretimo kiemo bičus, žurnalistė apsieina ne tik be laipsnių ir pareigų, bet ir be vardų). Taip sudaromas įspūdis, kad FNTT skandalas buvo tik žaidimas, ir žaidė jį ne kas kitas, o tie Gailius su Giržadu.

Po tokios įžangos silpnesnio mąstymo žiūrovas gali nuspręsti, kad FNTT vadovai patys save apkaltino nebūtais dalykais ir atleido iš pareigų, Vytautas Giržadas pats išsikėlė sau baudžiamąją bylą, o generolas V. Gailius pats organizavo savo šeimos sekimą, nes norėjo pažaisti ir pasiūbuoti valstybės laivelį.

Tai labai netradicinė prielaida, kurią gali iškelti tik labai specifinių pomėgių arba labai buką propagandinę užduotį vykdantis žmogus.

Bet svarbiausia yra ne tai, ką I. Makaraitytė pasako, o tai, ką nutyli.

Iki šiol neištirta ir visuomenei nepaaiškinta, kas dienraščiui „Lietuvos rytas” nutekino informaciją apie „Snoro” bankrotą, kas ir kodėl trukdė tirti šį nusikaltimą, kas ir ko siekė neteisėtu FNTT vadovų atleidimu, kuris ne tik sutrikdė šios tarnybos darbą, bet ir sukėlė politinę krizę? Kokius vaidmenis šioje istorijoje atliko VSD direktoriaus pavaduotojas R. Vaišnoras, prezidentė D. Grybauskaitė, buvęs ministras Raimundas Palaitis, kiti? Kaip turi būti įvertinta jų atsakomybė? Kodėl buvo įmanomas antivalstybinis siautėjimas?

Būtent tai, kad į šiuos klausimus nėra atsakyta, ir kelia tikrąją grėsmę nacionaliniam saugumui. Kaip tik šiuos klausimus ir siekiama numarinti.

FNTT skandalas jau baigėsi, – praneša I. Makaraitytė. Anot jos, finaliniu tašku turėtų tapti teismų sprendimai. Apie tai, kad šie teismų sprendimai turėtų tapti ne pabaiga, o pradžia, aiškinantis labai svarbius dalykus, net neužsimenama. Juk ką nors toliau aiškintis reikštų siūbuoti valstybės laivą.

Nukreipti dėmesį padeda istorija apie tariamą V. Giržado išdavystę.

V. Giržado „pareiškimas” – blefas

Nors I. Makaraitytė sako, esą „Giržadas staiga pareiškė”, reportaže nėra jokių V. Giržado pareiškimų.

Vietoje jo pareiškimą laidoje padarė dabartinis FNTT direktorius, generolu iš antro karto neseniai tapęs Kęstutis Jucevičius.

Anot TV3 žurnalisto, „FNTT direktorius pareiškė, kad patikrinus visas bylas ir tyrimus, nerasta jokių įrodymų apie Giržado neva atliktus tyrimus dėl saugumiečių siautėjimo”.

Paties K. Jucevičiaus pasisakymas skamba taip:

Ir pats Giržadas mums, asmeniškai man, patvirtino, kad jis tikrai nežino nieko apie šiuos tyrimus. Jam dirbant mūsų tarnyboje jokių tyrimų jis neatlikinėjo. Kaip suprantu, jis ir ankstesnėse tarnybose nieko nėra atlikinėjęs, kas liečia saugumo darbuotojus ir jų neteisėtą praturtėjimą. (išskirta ekspertai.eu)

Taigi, vienintelis dalykas, kurį teigia K. Jucevičius – kad tokių tyrimų, kuriuose figūruotų saugumiečiai, V. Giržadas neatliko dirbdamas FNTT.

Apie tai, ką jis tyrė ar netyrė būdamas kitų tarnybų pareigūnu, K. Jucevičius dalijasi ne žiniomis, o tik savo supratimu. Iš kokių šaltinių semiasi to supratimo, jis nepaaiškina.

Reportaže nepateikta nė viena paties V. Giržado frazė, nors nufilmuota, kaip žurnalistė bando jį kalbinti. Interviu nepavyko, priežastys žiūrovams paaiškintos taip:

„Savaitės komentarams” Giržadas Gailiaus kaltinimų taip pat nepatvirtino. Bet apie tai prabilti prieš kameras neišdrįso. Neva nori ramiai dirbti savo darbą ir nesivelti į politiką, kaip jo buvęs bendražygis, kuris gynė Giržadą nuo prezidentės nesutikdamas atleisti ir dėl to neteko savo posto.

Čia esminis žodis – nepatvirtino. Tai reiškia – ir nepaneigė.

Kitaip tariant, V. Giržadas žurnalistams nepasakė iš esmės nieko, nors tiesioginis jo vadovas K. Jucevičius tikrai būtų (o gal ir buvo?) palaiminęs „demaskuojantį” interviu.

Todėl tai, ką užfiksavo TV3, yra panašiau ne į išdavystę, o į spaudimą, kuriam pareigūnas pasipriešino tiesiog atsisakydamas teikti informaciją.

Ir toks elgesys yra visiškai suprantamas: jei dirbdamas kitose tarnybose V. Giržadas iš tiesų atliko tyrimus, kuriuose figūravo įtartinai praturtėjusių saugumiečių pavardės, tai pasakoti apie juos negali, nes yra saistomas ikiteisminio ar operatyvinio tyrimo duomenų apsaugą reglamentuojančių įstatymų. 

Iškalbinga, kad bandydami išspausti iš V. Giržado norimą rezultatą, TV3 žurnalistai net neužsiminė apie pareigūną, kuris šiuo atveju vienintelis turėtų teisę suteikti informaciją.

„Jei norite patikimų duomenų, paklauskite Generalinės prokuratūros prokuroro Artūro Urbelio. Daugiau niekas nežinos“, – šiuos V. Gailiaus žodžius skelbė 15min.lt, o pats A. Urbelis yra viešai sakęs, kad tyrime dėl pulkininko V. Pociūno žūties figūravo galimos finansinės aferos.

Pabaiga ar pradžia

Padarę už V. Giržadą pareiškimą, esą V. Gailius kalba „ne visai tiesą”, TV3 žurnalistai reportažo pabaigoje suteikia žodį žinomam propagandininkui Vladimirui Laučiui, kuris paaiškina, jog šioje istorijoje nereiktų įžvelgti kovos tarp juoda ir balta, nes „labai dažnai daugelis tų, kurie vaizduojami kaip herojai, yra tiesiog kažkurių interesų grupių marionetės”. Kas tos marionetės, vaizduojamos kaip herojai, V. Laučius konkrečiai neįvardija, todėl lieka negeras įspūdis, lyg jis norėtų apšmeižti V. Gailių, bet tiesiai to padaryti neišdrįstų.

Tariamos išdavystės istorija vainikuojama tokia išvada:

Nors visos tiesos taip ir nesužinosim, regis, FNTT skandalas tik tarpusavio sąskaitų suvedinėjimai ir šešėlinių grupių kova. Tačiau nuo to kenčia ne tik teisėsaugos įvaizdis, įsiūbuojamas valstybės laivas, bet ir kiršinami žmones, įteigiant jiems, kad valstybėje teisingumo nėra.

O juk kaip tik atvirkščiai – V. Gailiaus ir V. Giržado laimėti teismai įrodo, kad vilties šioje valstybėje dar yra. Todėl svarbu, kad pareigūnus apgynusių teismų sprendimai netaptų pabaiga – kad būtų atsakyta į klausimus ir ištirti nusikaltimai. Tai būtų svarbi pradžia, ir ne tik šioje istorijoje.