Lietuva neišvengiamai sensta. Per 11 šių metų mėnesių mirė 5,6 tūkst. daugiau žmonių, nei gimė. Tačiau daugiausia jaunų, darbingo amžiaus gyventojų, kaip ir anksčiau, šalis neteko dėl emigracijos.
2012 m. sausio-lapkričio mėn. išvykimą iš Lietuvos deklaravo beveik 40,8 tūkst. gyventojų - perpus mažiau, negu išvyko prieš dvejus metus (žr. lentelę). O imigravusiųjų į Lietuvą skaičius per 11 mėn. priartėjo prie 20 tūkst. asmenų. Apie 90 proc. iš jų sudarė į gimtinę grįžę (reemigravę) Lietuvos piliečiai. Pernai per visus metus reemigravusiųjų buvo apie 14 tūkst.
Sociologo dr. Vlado Gaidžio nuomone, emigracijos tendencijos pamažu keičiasi į gera, nors išvykusiųjų dar gerokai daugiau nei prieš dešimtmetį.
V.Gaidžio požiūriu, nėra iki galo aiškus ir pats emigrantų apskaitos mechanizmas. Formaliai deklaruoti išvykimą turi asmenys, dirbti ar mokytis į užsienį išvažiuojantys ne trumpesniam kaip 6 mėn. laikotarpiui. Tokie emigrantai įtraukiami ir į statistiką.
„Mano įsivaizdavimu, emigrantas yra tas, kuris išpardavė savo turtą, sėdo į laivą ar lėktuvą ir nesiruošia grįžti, - teigia V.Gaidys. - Dabartiniai mūsų emigrantai išvažiuoja dėl ekonominių sunkumų, nedarbo tik laikinai arba manydami, kad emigruoja laikinai. Jų ryšys su Lietuva daugeliu atvejų yra labai stiprus ir aš esu tikras, kad jei tik atsirastų galimybė įsitvirtinti čia, dauguma ir sugrįžtų...“
Tačiau pokyčiai toje pačioje turtingoje Europoje jau nebeskatina vykti ten ieškoti laimės ar sotesnio kąsnio.
„Europa jau nebe ta, kokia buvo prieš 5 metus, iki ekonominės krizės. Dabar ten dominuoja pesimizmas, ekonominiai rodikliai byloja apie gilią recesiją ir daugelyje šalių susirasti darbo tapo gerokai sunkiau nei prieš keletą metų“, - emigrantų srautų mažėjimo prielaidas dėstė V.Gaidys.
Pasak jo, sociologai buvo priblokšti ir netikėto ryškaus pokyčio įvertinus Vartotojų pasitikėjimo indeksą, kuris visoje ES skaičiuojamas kiekvieną mėnesį. Neseniai paskelbus lapkričio Vartotojų pasitikėjimo indekso rezultatus, lietuviai atsidūrė 8 vietoje iš 27 valstybių, nors iki tol metų metus buvo įsitvirtinę sąrašo apačioje.
Indeksas skaičiuojamas pagal 4 komponentus: gyventojų nuomonė apie šalies ekonominę situaciją po 12 mėn., apklaustųjų šeimos materialinė padėtis po 12 mėn., nedarbo lygis po 12 mėn. ir galimybė sukaupti santaupų.
„Paaiškėjo, kad lietuviai ateitį ėmė vertinti panašiai kaip ir Liuksemburgo gyventojai, toli sąrašo apačioje palikę Jungtinės Karalystės, Ispanijos gyventojus“, - sakė V.Gaidys. Jo manymu, šis subjektyvus rodiklis atspindi objektyvią realybę - būtent žemo Vartotojų pasitikėjimo indekso valstybės šiuo metu ir išgyvena ekonominę recesiją, skolų krizę.
Santykinį Lietuvos gyventojų optimizmą sociologas sieja ir su politine šalies aplinka, įvykusiais Seimo rinkimais, naujos valdžios siekiais ir gyventojų viltimis, kad ekonomika augs sparčiau, didės atlyginimai.
„Manau, kad gilioji depresija, į kurią įpuolėme 2009-aisiais, jau tikrai baigiasi. Tai vis labiau keis ir gyventojų judėjimo kryptis“, - prognozavo V.Gaidys.
Rašyti komentarą