2010-ųjų metų sausio mėnesį šilumininkai už dujas mokėjo 1248 Lt/tne, gruodį – 1414 Lt/tne su transportavimo mokesčiu.
„Nebegali būti rimtesnio ženklo mūsų valstybei, kad šilumos ūkio perorientavimą nuo rusiškų dujų prie lietuviško biokuro privalu nedelsiant skelbti nacionaliniu prioritetu. Gerų norų nebeužtenka. Biokuro katilinių diegimui būtina skirti valstybinę paramą, į šią sritį kreipti ES fondų lėšas“, - teigė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Anot jo, vien šilumininkų jėgomis ir lėšomis perorientuoti šilumos ūkį prie biokuro, neauginant šilumos kainų, neįmanoma.
„Biokuro katilinių diegimas reikalauja milžiniškų investicijų. Siekiant, kad šilumos vartotojai kuo greičiau pajustų brangių gamtinių dujų atsisakymo naudą ir stabilizuoti šilumos kainas, vietinio kuro diegimui būtina valstybinė investicinė programa“, - sakė V. Stasiūnas.
Jo teigimu, jei didžiulės sumos būtų investuojamos tik pačių šilumos tiekimo įmonių jėgomis, be valstybės ir ES fondų pagalbos, apmokėti kreditus ir finansuoti investicijas tektų didinant šilumos kainas. „Tai prieštarauja siekiui mažinti dėl gamtinių dujų brangimo lyg ant mielių augančias šilumos kainas“, - sakė V. Stasiūnas.
Lietuviško biokuro kaina sudaro 700 Lt/tne ir išlieka panaši jau ne vienerius metus. Lietuvos šilumos kainų statistika rodo, kad šiluma pigiausia tuose miestuose, kuriuose plačiai naudojamas biokuras.
Pastaruosius septynerius metus šilumos energijos kaina Lietuvoje augo išimtinai dėl gamtinių dujų brangimo, kitos šilumos tiekimo sąnaudos nebrango. LŠTA duomenimis, nuo 2005 metų, kuomet gamtinių dujų kainos metinis vidurkis sudarė 439 Lt/tne, iki šios dienos dujos pabrango 3,7 karto.
Rašyti komentarą