Valstybės kontrolė lieka be dantų

Valstybės kontrolė kiekvieną mėnesį paskelbia bent keletą skandalingų patikrinimo išvadų apie valstybės institucijose neteisėtai naudojamas mokesčių mokėtojų lėšas. Atrodo, turėtų ristis vadovų galvos. Tačiau taip nėra. Dar daugiau - įstaigos, kuriose nustatyta marios pažeidimų, valstybės auditorius vis dažniau paduoda teisman. Tuoj Valstybės kontrolė liks be paskutinių dantų, o valdininkai ir politikai su mokesčių mokėtojų pinigais visiškai nebijodami viešumo galės elgtis taip, kaip sąžinė įsakys. O jei jos trūksta?

Ką gali kontrolieriai? Gali nemažai. Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė sako, kad 2009-aisiais susigrąžinta valstybės turto už 417 mln. litų, o į savivaldybės biudžetus grąžinta 374 tūkst. litų.

Keli paskutiniai įvykiai

Tikrindama 2009 Vilniaus rajono savivaldybės veiklą, Valstybės kontrolė nustatė šiurkščių pažeidimų naudojant mokinio krepšelio lėšas. 1,8 milijono litų, skirtų mokinio krepšeliui, savivaldybė išleido mokyklų ūkio reikmėms, nors šios išlaidas turėjo dengti savivaldybės biudžetas. Todėl valstybės kontrolierė G.Švedienė pareikalavo, kad savivaldybė į biudžetą grąžintų 2 mln. litų.

Praėjusią savaitę skelbta: kontrolieriai baigė tikrinti, kaip leido lėšas Vilniaus miesto savivaldybė. Be kitų pažeidimų, nustatyta, kad per 800 tūkst. litų neteisėtai pervesta VšĮ Jono Meko vizualiųjų menų centrui, o šis 600 tūkst. litų panaudojo Gugenheimo fondo parengtai galimybių studijai apmokėti. Valstybės kontrolierė G.Švedienė pareikalavo, kad ne pagal paskirtį ir šiurkščiai pažeidžiant teisės aktus panaudotos tikslinės lėšos - per 2,3 mln. litų - būtų grąžintos į biudžetą.

Valstybės kontrolė vertino ir skandalingąją VEKS, ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio programas. Išvada - pusė milijardo litų išmėtyta nekoordinuotoms ir nereglamentuotoms programoms, nenumačius, kas už ką atsakingas.

Nacionalinio operos ir baleto teatro remontas. Milijonai ištaškyti. Įvardyti kaltųjų valstybės auditoriai negali, todėl medžiagą perdavė prokuratūrai.

Patys žinome, kad blogai

“Valstybės kontrolės statusą būtina griežtinti. Dabar ji tik formaliai taip vadinasi. Šiaip ji - auditas. O auditas - tai atėjau, apsižiūrėjau, pasakiau, kas pas tave blogai, pasitaisyk ir viskas”, - trumpai kontrolierių funkcijas nusako Seimo narys Julius Veselka.

Jis puikiai prisimena, kad iki naujojo Valstybės kontrolės įstatymo įsigaliojimo auditoriai atlikdavo tardyminius veiksmus. Iš esmės tada ji veikė kaip kontrolė, kokios buvo pokomunistinėse šalyse.

J.Veselka tvirtina įspėjęs valstybės kontrolierių Joną Liaučių, kai šis prakalbo apie naująją, audito, funkciją: “Aš tada pasakiau komitete, kad mums reikia Valstybės kontrolės ir visos ikiteisminio tyrimo medžiagos. Kad tai būtų baubas kaip tarybiniais laikais. Nes ji kontroliuoja valstybines institucijas, o ten palaida bala, atsakomybės nėra, pareigingumo nėra. Visokie nešvarūs dalykai vyksta”.

Pasak J.Veselkos, dabar Valstybės kontrolė reikalinga tik tam, kad pasakytų žiniasklaidai tai, ką mes patys žinome. Kad valstybėje blogai.

Mūšiai baigėsi

Pavasarį paaiškėjus, kad Rasa Budbergytė išvyksta dirbti į Europos audito rūmus ir ėmus ieškoti kandidato į atsilaisvinusią vietą, politikų apkasuose buvo stebėtinai ramu. Valstybės kontrolieriaus kėdė tarsi nieko nebedomino. Kodėl?

Politikai patys suprato, kad Valstybės kontrolė nėra paštas arba telegrafas, kurį būtina užimti pirmiausia. Jeigu ji neturi jokio svorio, tad ar verta laužyti ietis?

1999-aisiais dėl šio posto vyko tikros batalijos tarp pozicijos ir opozicijos, tarp Seimo ir Prezidentūros. Tada išėjo septynerius metus Valstybės kontrolei vadovavęs Vidas Kundrotas.

Seimui du kartus neįtiko prezidento Valdo Adamkaus į valstybės kontrolierius siūlyti Kęstutis Lapinskas ir Audrius Rudys, kol galų gale visas puses patenkino signataras J.Liaučius.

Būta nesutarimų ir 2005-aisiais į šias pareigas skiriant R.Budberdytę. Tiesa, jų kilo tik todėl, kad socialdemokratai neturėjo kur dėti Juozo Bernatonio. Tais metais šis postas svorio jau nebeturėjo, nes Valstybės kontrolė faktiškai atlikinėjo veiklos ir finansinį auditą.

Pamokė britai

Valstybės auditoriai savo galių neteko 2002 metais įsigaliojus Valstybės kontrolės įstatymui. Tada buvo suformuluota, kad Valstybės kontrolė yra Seimui atskaitinga valstybinio audito institucija. Šiuo įstatymu departamentas neteko revizoriaus ir baudėjo vaidmens.

Antrasis nepriklausomybę atkūrusios valstybės kontrolierius V.Kundrotas, įstaigai vadovavęs 1992-1999 metais, sako, kad stebėtis grasinimais ir teismais nederėtų. Nes teismas yra paskutinis sprendžiamasis institutas.

“Mūsų laikais būdavo daug teismų. Pavartykite to meto laikraščius, pamatysite. Taip buvo todėl, kad dirbdavome ir rasdavome. Dabar pagrindinė sankcija - pinigų paėmimas į biudžetą. O kur asmeninė pareigūnų atsakomybė? Iš jų turėtų būti pinigai išieškomi. Tokia sistema veikė mūsų laikais. Tai leido mums skirti nuoskaitas. Bent jau iki trijų atlyginimų dydžio. Daug kas bėgdavo į teismus ir skųsdavosi. Taikėme jas ir aukščiausių institucijų vadovams”, - sakė V.Kundrotas ir pridūrė, kad tam reikėjo drąsos ir kvalifikacijos.

Paskui piniginės nuoskaitos buvo panaikintos. Pasak V.Kundroto, tai padaryta savo noru, nors niekas iš jokių europų nereikalvo jų uždrausti. Esą ir dabar daug Europos Sąjungos valstybių turi audito sistemas, bet taiko ir sankcijas.

Baudos buvo panaikintos, pasak V.Kundroto, todėl, kad Lietuvai buvo pritaikyta šiaurietiško mentaliteto sistema. Esą buvo aiškinama, kad jeigu bus rekomenduota, pareigūnai klausys. Taip per šimtmečius susiklostė santykiai kitose šalyse.

Tuo tarpu Pietų Europa - Italija, Ispanija, Graikija - paliko sankcijas ir jas tebetaiko pareigūnams. Kadangi lietuvius konsultavo anglai, tad ir pasirinkta britiškoji sistema.

“Pasirodo, mums dar per anksti, - pripažįsta buvęs valstybės kontrolierius. - Visame pasaulyje egzistuoja problema užtikrinant kontrolieriaus nepriklausomumą. Kad jis būtų prižiūrėtojas, galėtų reikalauti iš valstybės aparato, o ne tik rekomenduoti. Aš prieš dešimt metų bendraudavau su įvairių šalių valstybės kontrolieriais ir beveik visi konfliktavo su savo vyriausybėmis, politikais. Kadangi jie reikalauja. O valdžia nenori, kad iš jos reikalautų. Čia yra užprogramuotas konfliktas. Jeigu to konflikto nematyti, vadinasi, kažkas nelabai gerai”, - pastebėjo V.Kundrotas.

Jei ne pirmyn, tai atgal

Pasiekti, kad valstybės auditorių rekomendacijos būtų privalomos ir vertinamos, Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė sako matanti du kelius. Pirmas - auklėjimas. Antras - Valstybės kontrolės pastabų turi paisyti aukščiausioji valdžia.

“Man gaila, kad aukščiausio lygmens vadovai žiūri, kur yra kokių landų, kaip geriau paslėpti, kaip čia sau geriau padaryti. Paimkime premjero rezidenciją. Ten beveik 5 milijonai. Jie turi rodyti pavyzdį, ten turi būti skaidru ir viskas labai aišku. Bet iš aukščiausio lygio matome, kad niekas ten nesisprendžia. Jeigu yra toks požiūris, tada yra kitas kelias - grįžti atgal”, - sako Seimo narė.

Atgal, pasak parlamentarės, reiškia grąžinti Valstybės kontrolei baudžiamąją funkciją. Esą dėl to valstybės kontrolei dirbti būtų kur kas lengviau ir tvarkos būtų daugiau. Tačiau mes parodytume, kad per dvidešimt metų į priekį nepažengėme ir savo šalyje nebesusitvarkome.

Skaičiai 2009-aisiais

Valstybės kontrolė atliko 70 finansinių auditų.

Valstybės kontrolierius arba jo pavaduotojai priėmė 20 sprendimų dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų.

Dėl pažeidimų pateikti įpareigojimai grąžinti į valstybės biudžetą ne pagal paskirtį panaudotas lėšas, išieškoti padarytą žalą, patraukti kaltus asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn.

Auditoriai pateikė 633 rekomendacijas, iš jų įgyvendinta 460.

173 neįvykdytų rekomendacijų įgyvendinimo laikas dar nepasibaigęs.