Valstybės įstaigose daugėja pažeidimų

Rekomendacijų paisoma labiau

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė akcentavo, kad pažeidimų valstybės ir savivaldybių institucijose padaugėjo, tačiau auditorių rekomendacijų vis labiau paisoma.

„Vienas iš svarbiausių valstybinio audito tikslų - padėti audituojamiems subjektams spręsti auditų metu nustatytas veiklos problemas. Kiekvieno audito metu teikiamos audito rekomendacijos, kurių įgyvendinimo lygis 2012 metais padidėjo ir siekė 92 proc.“, - džiaugėsi G.Švedienė.

Pusė milijardo tratinta neteisėtai

Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutienė tvirtino, kad pernai finansinių auditų metu buvo audituota net 92 proc. asignavimų iš 2011 m. valstybės biudžeto. O tai yra daugiau kaip 23 mlrd. litų.

„Valstybiniai auditoriai 2012 metais nustatė 1116 teisės aktų pažeidimų (17 proc. daugiau nei 2011 metais). Vertindami valstybės biudžeto lėšų naudojimą nustatėme, kad 472 mln. litų buvo panaudota pažeidžiant teisės aktus. Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio teisingumui turėjo įtakos klaidos asignavimų valdytojų ataskaitose, tokių klaidų suma buvo 792 mln. litų“, - valdininkų žioplumą ir polinkį nesilaikyti teisės aktų atskleidė D.Bakutienė.

Daugiausiai teisės aktų nesilaikymo atvejų nustatyta ministerijoms pavaldžiose įstaigose (383) bei savivaldybių biudžetinėse įstaigose (202). Nustatyta 86-iais Viešųjų pirkimo įstatymo pažeidimais daugiau nei 2011 metais. Audituotiems subjektams buvo pateiktos 1063 rekomendacijos (net 23 proc. daugiau nei 2011 metais), rekomenduota į biudžetą grąžinti 9,9 mln. litų.

Išsirinko prioritetus

Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Nijolė Mickuvienė ataskaitoje apžvelgė veiklos auditus, kurių pernai buvo 41, tačiau baigti tik 22. Kiti persikėlė į šiuos metus.

„Įvertinę Seimo komitetų, viešojo sektoriaus institucijų, nevyriausybinių ir kitų organizacijų pateiktą informaciją, 2012 metais prioritetine veiklos auditų sritimi pasirinkome viešojo sektoriaus paslaugas, teikiamas piliečiams“, - konstatavo N.Mickuvienė.

Daugybė problemų

Auditoriai atskleidė daugybę problemų įvairiose srityse. Pirmoji išvada - ligoninių aprūpinimas vaistais ir jų vartojimas ligoninėse nėra racionalus, ligoninėse labai skiriasi vaistams skiriamų išlaidų dalis, o vaistų įsigijimas viešųjų pirkimų būdu trunka daugiau nei 100 dienų.

Kita išvada - netekto darbingumo pensijų dydis nepakankamai susietas su prarastomis ir gaunamomis pajamomis, ne visada darbingumo lygis nustatomas objektyviai.

Taip pat Valstybės kontrolė konstatavo, kad Lietuvoje netinkamai organizuotas vaiko teisinis atstovavimas ir vaiko teisių apsauga teisiniuose procesuose, o darbas su socialinės rizikos šeimomis ir jose augančiais vaikais nepakankamai rezultatyvus. Nustatyta, kad dėl planavimo trūkumo ir tarpinstitucinių veiksmų koordinavimo stokos daugiau nei 10 metų kuriama ir niekaip nesukuriama bendrojo pagalbos telefono 112 paslaugų infrastruktūra.

Auditoriai taip pat pareiškė, kad nėra sudarytos palankios sąlygos apsaugoti gyventojų sveikatą ir aplinką nuo triukšmo neigiamo poveikio.

Kliuvo ir teisėtvarkininkams, mat nepakankamai operatyviai atliekami ikiteisminiai tyrimai ir atskleidžiamos nusikalstamos veikos, nepakanka žmonių ikiteisminiam tyrimui atlikti. Nuo kritikos neišsisuko ir universitetai, kurie nesistemingai planuoja studijų programų rengimą ir atnaujinimą, kai kurios studijų programos rengiamos nepagrindus poreikio.

Pastebėta, kad turto ir pajamų deklaravimas neužkerta kelio neteisėtam praturtėjimui ir interesų konfliktui, statutinių pareigūnų rengimas organizuojamas neefektyviai ir netaupant biudžeto lėšų, Lietuvoje apie 80 proc. registruotų cheminių preparatų yra pavojingi vandens aplinkai, tačiau neišnaudojamos galimybės nuo jų apsaugoti vandens aplinką, nepakankama Seimui atskaitingų 24 institucijų veiklos kontrolė ir t.t.