„Valstiečiai“ rizikuoja - įleido vilką į avių būrį

„Socialdarbiečiui“ Artūrui Skardžiui 2017-ieji įsimins kaip ypatingi metai. „15 min.“ atliktas tyrimas atskleidė neskaidrius parlamentaro ryšius su vėjo energetikos įmonėmis bei galimai jo paties siūlytus ir proteguotus sau palankius sprendimus Seime.

Į tai reaguodamas A. Skardžius dar birželio mėnesį, kaip jis pats sakė, gelbėdamas socialdemokratų reputaciją, sustabdė savo narystę partijoje. Vėliau tai, ką A. Skardžius gelbėjo - suskilo.

Tačiau tuo A. Skardžiaus nesėkmės nesibaigė. Seimo narys sulaukė nepalankių Seimo antikorupcijos komisijos išvadų, skelbiančių, kad politikas yra susisaistęs su atsinaujinančios energetikos verslu, o jo šeimos verslą Baltarusijoje finansuoja „Gazprom“ bankas. Tai privertė A. Skardžių pasitraukti iš Energetikos komisijos, o Seimas jį atšaukė iš Ekonomikos komiteto.

Maža to, A. Skardžius „susipyko“ ir su žiniasklaida. Po dėl jo neteisėtą veiklą tiriančios Antikorupcijos komisijos posėdžio parlamentaras „niekingais melagiais“ išvadino žurnalistus. Tai užtraukė ir Premjero Sauliaus Skvernelio nepasitenkinimą.

Taigi A. Skardžius dėl įrodytos jo neskaidrios veiklos, dėl viešai jam išsakytos Premjero ir Prezidentės kritikos, dėl teisėsaugos pradėto tyrimo, dėl nevykusių viešųjų ryšių atrodo kaip pasitikėjimo ir perspektyvų netekęs politikas.

Tačiau tokia, daug šešėlių ant A. Skardžiaus veiklos metanti, situacija, panašu, nėra pakankamas argumentas, kad politiko galimybės dar kartą painioti viešus ir privačius interesus būtų maksimaliai apribotos.

Nepaisant kilusių aštrių diskusijų ar Aplinkos apsaugos komiteto vadovo „valstiečio“ Kęstučio Mažeikos prieštaravimų, Seimas nusprendė A. Skardžių skirti Aplinkos apsaugos komiteto, susijusio su atsinaujinančia energetika, nariu.

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, balsavęs dėl A. Skardžiui palankaus sprendimo, tikina, kad tai yra visiškai normalu. Tokį sprendimą Seimo vadovas „Žinių radijuje“ aiškino interpretuodamas formalius Seimo Statuto reikalavimus. Anot jo, jei Seimo Statute nurodyta, kad Seimo narys turi priklausyti komitetui, todėl taip ir turi būti.

„Jis yra Seimo narys, Statutas galioja kiekvienam Seimo nariui, pagal Statutą jis privalo būti kuriame nors komitete“, - kalbėjo V. Pranckietis ir pabrėžė, kad negali juo nesivadovauti.

Seimo Pirmininkas patikino, kad anksčiau privačius ir viešus interesus supainiojęs A. Skardžius bus akylai stebimas. Galiausiai Seimo vadovas išsakė dar vieną A. Skardžiaus paskyrimo į Aplinkos apsaugos komitetą argumentą - tai yra frakcijos ir Seimo daugumos sprendimas. „Jei mes manysime, kad dauguma yra neteisi, tai tada mes neturime demokratijos“, - pabrėžė V. Pranckietis.

Tačiau V. Pranckiečio formalūs ir vertybes apeinantys argumentai, kad A. Skardžių, it į Prokrusto lovą privalu įsprausti būtent Aplinkos apsaugos komitete, neįtikino buvusios Seimo Pirmininkės konservatorės Irenos Degutienės.

Politikė pabrėžė, kad niekas nepasakė, jog būtinai A. Skardžius turi dirbti Aplinkos apsaugos komitete. Statute to tiesiog nėra nurodyta. Buvo galima jį skirti į bet kurį kitą komitetą, visiškai nesusijusį, pavyzdžiui, su energetika. „Todėl mes buvome registravę kitokius pasiūlymus, tačiau valdantieji „valstiečiai“ nesutiko“, - sakė I. Degutienė.

Konservatorė stebėjosi, kad valdantieji daug kalba apie kovą su korupcija, tačiau į akivaizdžias Antikorupcinės komisijos išvadas, akcentuojančias galimą viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimą, dėmesio nekreipia.

Politikė akcentavo, kad valstiečiai galėjo pasielgti protingai ir A. Skardžių skirti į jo atžvilgiu „neutralų“ komitetą. Tokiu atveju pats A. Skardžius būtų patogiai jautęsis. „Dabar lyg į avių būrį „valstiečiai“ patys įleido vilką. Tikra fantastika“, - stebėjosi I. Degutienė.

I. Degutienė atkreipė dėmesį į tai, kad šis sprendimas „valstiečiams“ gali būti ateityje labai skausmingas.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas tokį sprendimą vertino kaip „atsidėkojimą“ A. Skardžiui. „Tikriausiai, - pabrėžė politologas, - „valstiečiai“ A. Skardžių vertina kaip reikalingą žmogų ir už tai jį paglostė“.

Tačiau, atkreipė dėmesį politologas, reputacijos prasme valdantieji stipriai prašovė. „Ir vaikui aišku, - teigė politologas, - kad A. Skardžius sukdamasis energetikos versle turėjo interesų.“ Todėl į tai atsižvelgdamas, „valstiečių“ elgesį V. Dumbliauskas įvertino kaip „tragediją“. „Seimo valdantieji žaidžia žaidimus, kurie iš esmės arti Konstitucijos pažeidimo“, - kalbėjo MRU politologas.

Šiuo „valstiečių“ sprendimu bei Seimo Pirmininko aiškinimu stebėjosi ir MRU politologė Rima Urbonaitė.

Jos samprotavimu, jei turi Seimo narį, kuriam vis dar gresia apkalta, turi kaip tik galvoti, kaip padaryti taip, kad nepažeistum Statuto ir kad galimybės supainioti viešuosius interesus būtų minimalios. „Valstiečiai“ turėjo apie tai galvoti, tačiau to nedarė, ir tai yra labai keista.

R. Urbonaitė pabrėžė, kad A. Skardžiaus įvaizdis viešojoje erdvėje yra labai neigiamas. Jis nesugebėjo apginti savo pozicijos ir viešojoje erdvėje atrodė, kad jo dienos jau suskaičiuotos. Todėl dabar ginti A. Skardžių, kurį visuomenė jau nuteisė, yra pavojinga ne tik „valstiečiams“, bet ir „socialdarbiečiams“.

Visuomenė, pabrėžė politologė, nėra kvaila. Nesunku pamatyti, kai politikai ima vienas kitą dangstyti. Ir tokie sprendimai rodo, kad valdžioje esantiems trūksta elementaraus išprusimo. Be to, svarstė MRU politologė, tokie sprendimai neigiamai veikia visuomenėje suvokiamo politiko įvaizdį ir jų politinį aktyvumą.

Tačiau griežtesnių pozicijų iš „valstiečių“ lyderių mes negirdėjome. Priešingai - buvo daugiau reiškiama užuojauta. Visa tai liudija, kad toks paskyrimas galėjo būti asmeninis A. Skardžiaus ir „socialdarbiečių“ prašymas.