Klaipėdos uoste prie pietinio molo tebestovi ant seklumos užplaukęs tanklaivis, kuris iš bendrovės "Klaipėdos nafta" į Singapūrą turėjo išgabenti 49,5 tūkst. t mazuto.
Nors per avariją su Panamos vėliava plaukiojančio Argentinos kompanijai priklausančio tanklaivio "Princess Pia" dugne buvo pramuštos kelios nedidelės skylės, apie aplinkos taršą nepranešama - esą nukentėjo tik balastinio vandens rezervuarai.
Tai, kad mazutas neteka į marias, vakar patvirtino ir laivą bei aplinką apžiūrėję aplinkosaugininkai.
Išpumpuos krovinį
Trečiadienio vakarą, iškart po avarijos, nepavykus tanklaivio nutempti su 5 vilkikų pagalba, vakar uosto tarnybos svarstė galimybę išpumpuoti dalį mazuto iš laivo triumų ir taip sumažinti jo grimzlę, idant laivą būtų galima pajudinti.
Avarijos vietoje į kitą laivą ketinama išpumpuoti apie 3,5 tūkst. t mazuto ir tada tempti laivą prie antrosios krantinės, kur būtų išpumpuota likusi krovinio dalis. Tačiau iki vakar vakaro šie darbai nebuvo pradėti.
Specialistai mano, jog tanklaivio gelbėjimo operacija geriausiu atveju gali užsitęsti iki trijų parų. Vėliau laivas būtų remontuojamas.
Laivą vedė patyręs locmanas
216 metrų ilgio ir 35,5 metrų pločio tanklaivis į Klaipėdos uostą atplaukė gruodžio 10 dieną, antradienį. Trečiadienį ryte bendrovėje "Klaipėdos nafta" jis buvo baigtas krauti, o apie 16 val. atsišvartavo nuo krantinės.
Dėl vakar taip ir nenustatytų priežasčių plaukiant uosto vartų link bei darant būtiną posūkį, laivas tapo nevaldomas ir buvo užneštas ant seklumos prie pietinio molo.
Pagal tarptautinę jūrų teisę, informacijos apie avarijos aplinkybes laivo kapitonas gali neteikti parą laiko po incidento, todėl vakar, negavus jokių dokumentų bei paaiškinimų, buvo tik spėliojama, ar jis įvyko dėl vairininko klaidos, ar dėl kokio nors mechanizmo gedimo.
Laivą vedė patyręs ir vienas geriausių Klaipėdos uosto locmanų Feliksas Rimkevičius. Įvykio metu pūtė nepastovios krypties iki 3 m/s stiprumo vėjas, tvyrojo rūkas, matomumas siekė apie 400 m.
Neseniai rekonstruoto uosto įplaukos kanalo gylis siekia 14,5 metro. "Klaipėdos naftoje" pakrauto tanklaivio "Princess Pia" vidutinė grimzlė buvo apie 11 metrų.
Pramuštos skylės
Avarijos metu laivo dugne buvo pramuštos dvi nedidelės ir viena didesnė - apie 30 centimetrų skersmens - skylės, tačiau oficialiai teigiama, jog naftos produktai į vandenį neišsiliejo.
Vakar prie tanklaivio budėjo laivai tam atvejui, jei mazutas pradėtų tekėti ir būtų galima operatyviai likviduoti ekologinės avarijos padarinius. Prevenciškai buvo pastatytos bonų užtvaros.
Pasak specialistų, tanklaivio korpusas yra viengubas, tačiau dugnas - dvigubas. Todėl per avariją, kaip paaiškėjo po to, kai laivą apžiūrėjo narai, nukentėjo tik balastiniai rezervuarai.
21 laivo įgulos narys incidento metu nenukentėjo. Jų evakuoti iš laivo neprireikė ir joks pavojus jiems negrėsė. Vakar uosto tarnyboms sprendžiant, ką daryti su tanklaiviu, jūrininkai buvo laive.
Sukėlė susirūpinimą
Vakar Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas Rimas Valčiukas pareiškė, jog jam kelia susirūpinimą Klaipėdos uoste vis pasikartojančios avarijos.
"Šimtai milijonų investuota į Klaipėdos uosto gilinimą ir kitus darbus. Tikiuosi, jog avarijos kaltininkai - laivo įgula. Jeigu kaltos uosto tarnybos, komisija pasiryžusi priimti griežtus sprendimus", - teigė parlamentaras.
"Vakarų eksprese" ne kartą rašėme, jog Klaipėdos uoste neseniai buvo baigta įplaukos kanalo rekonstrukcija, po kurios, specialistų vertinimu, uosto kanalas tapo ne tik gilesnis, bet ir saugesnis laivybai.
Vis dėlto tai nepadėjo išvengti dar vienos avarijos: tos pačios rekonstrukcijos metu iš uosto vartų buvo iškeliama dalis anksčiau čia avarijas patyrusių ir nuskendusių laivų, tarp jų - ir tanklaivio, užteršusio aplinką, liekanų.
Beje, neseniai prie Ispanijos krantų įvykusi didžiulė avariją, kai nuskendo ir aplinką užteršė tanklaivis "Prestige", iššaukė Europos Sąjungos transporto ministrų sprendimą, draudžiantį pavojingas medžiagas per Europos Sąjungos teritorinius vandenis gabenti viengubo korpuso laivais. Jie tikisi, jog analogišką sprendimą priims tiek valstybės kandidatės į ES, tiek pagrindinė regiono naftos eksportuotoja Rusija.
Kaip vakar pranešė naujienų agentūra "Elta", prie šio sprendimo ateityje ketina prisidėti ir Lietuva. Beje, anot Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamento direktoriaus Juozo Darulio, mūsų šalis jau nuo 2001 metų skatina saugesnių laivų įplaukimą į uostą, taikydama jiems 17 proc. mažesnes uosto rinkliavas.
Rašyti komentarą