Turto pėdsakų ieškoma ir Šveicarijoje

Po didžiosios JAV bankų griūties prieš kelerius metus Amerikos Vyriausybė kreipėsi į ypatinga kliento konfidencialumo apsauga garsėjančius Šveicarijos bankus. Šveicarų buvo prašoma atskleisti bankų informaciją apie kai kurių pasaulio ekonomikos krizę sukėlusių milijardierių sąskaitas.

Amerikiečiams pavyko įveikti legendinį šveicariškų bankų paslapties skydą tik po tiesioginio JAV Vyriausybės spaudimo Šveicarijos valdžiai ir kai kuri tyrėjus dominanti informacija vis dėlto buvo suteikta.

Lengvos sėkmės nesitiki

Ar tokių prašymų yra pateikusi Lietuva, jos specialiosios tarnybos, tiriančios finansinius nusikaltimus ir galimus nešvarių pinigų išplovimo iš šalies kelius?

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius Kęstutis Jucevičius kone neslėpė pavydo, kad Šveicarijos bankus spaudė ne šiaip kokia nors valstybės tarnyba, o net JAV vyriausybinis aparatas. K.Jucevičiaus nuomone, amerikiečiams pavyko atrakinti neįveikiamus šveicarų seifus tik todėl, kad buvo domimasi vos kelių asmenų turto kilme.

„Tačiau ir Lietuva atlieka panašius tyrimus, ypač susijusius su „Snoro“ ir Ūkio bankų istorijomis, šių kredito įstaigų savininkais, kurie banko sąskaitų turėjo ir Šveicarijos bankuose, - sakė K.Jucevičius. - Tačiau vyksta ne derybos, o teisinės pagalbos prašymo procedūros, sprendžiami klausimai, kad Šveicarija mums suteiktų informaciją ne apie pačių pinigų kiekius, o konkretesnius dalykus: kas atidarė ir valdė sąskaitas, kas disponavo jose buvusiais ar esamais pinigais.

Tai yra konkretus tyrimas, kuris tikrai nebus lengvas, nes Šveicarija ypač nėra linkusi viešinti informacijos apie savo bankų klientų pinigus. Norint gauti tokių duomenų, turi būti pradėtas aiškus ikiteisminis tyrimas ir pateikti argumentai, kodėl ir kam mums tokių duomenų apskritai reikia“.

FNTT vadovas negalėjo detalizuoti vykstančių derybų su Šveicarijos pareigūnais dėl buvusių „Snoro“ ir Ūkio bankų vadovų - Raimondo Baranausko ir Vladimiro Romanovo - turto paieškų šioje šalyje.

„Snoro“ veikla buvo sustabdyta 2011-ųjų lapkričio 16 dieną, šiuo metu vykdoma banko bankroto procedūra. Nuo to laiko R.Baranauskas teismo proceso laukia Londone. Ūkio banko veiklą Lietuvos bankas sustabdė šių metų vasario 12-ąją, jo geroji turto dalis jau perleista Šiaulių bankui.

„Negaliu nieko detalizuoti, nes mes neturime ir duomenų, iš ko skolinasi ir už kokius pinigus tiek mėnesių Londone gyvena ponas R.Baranauskas, - svarstė FNTT vadovas K.Jucevičius. - Gal iš to paties „Snoro“ pasiskolino? O gal „Snoro“ pinigai buvo nukreipti į kokią nors ofšorinę kompaniją ir iš jos pasiskolinta? Galbūt tą pačią ofšorinę kompaniją pats R.Baranauskas ir toliau valdo?“

Vykdant tyrimą dėl kai kurių „Snoro“ sąskaitų ir jų pinigų judėjimo užsienyje, FNTT, pasak K.Jucevičiaus, pakankamai bendradarbiauja su dabartiniu šio banko bankroto administratoriumi Nilu Kuperiu (Neil Cooper). Tiesa, iš to naudos kol kas nėra daug, nes, tyrėjų nuomone, reikalingos informacijos apie sąskaitas užsienyje neturi ir pats N.Kuperis.

Bankininkų nuotaikos

„Jeigu FNTT kažką tiria, tai yra ikiteisminio tyrimo dalykas, kurio aš tikrai nekomentuosiu, - vakar „Respublikai“ sakė R.Baranauskas. - Liepos 8-ąją Londone prasidės mūsų teismo procesas, kuriame aš pasakysiu tikrai labai daug, o iki tol nieko daugiau nekomentuosiu. Man tai griežtai uždraudė daryti ir advokatai“.

Buvęs Ūkio banko savininkas V.Romanovas vakar buvo šiek tiek atviresnis, tačiau nekokios nuotaikos. Paklaustas apie FNTT atliekamą tyrimą ir jo turtą užsienio bankų sąskaitose, V.Romanovas kalbėjo tarsi juokaudamas, tarsi rimtai.

„Visur aš turėjau (bankų sąskaitas - red. past.), o ką? - sakė V.Romanovas. - Tegul jie geriau mano pavogtą turtą atiduoda - ta gerai organizuota grupė vagių. Kur, pavyzdžiui, mano turtas Vilniuje, kur vien žemė kainuoja 400 mln., investicinio projekto vertė buvo 800 mln. - 1,2 mlrd. litų, o tai atidavė už 100 mln.? Vagys. Planuoja atiduoti ir man atrodo, kad atiduos“.

Pasidomėjus, kokių ketina imtis veiksmų dėl Ūkio banko veiklos sustabdymo ir jo tikrojo turto dalies perdavimo Šiaulių bankui, V.Romanovas pareiškė, kad pirmiausia jis norėtų paklausti: „Kur jūsų sąžinė atimti iš žmogaus turtą ir jį perleisti kitiems dešimt kartų pigiau“.

Verslininko teigimu, apie kokių nors teisinių procedūrų galimybes tariasi jo advokatai. Kuo pastarosiomis dienomis užsiima, ką veikia, likęs be jokių oficialių pareigų V.Romanovas nenorėjo pasakyti.

Siūlo turto nuolaidas

Antradienį „Snoro“ bankroto administratoriaus N.Kuperio tarnyba pranešė, kad jau pradedamas šio banko informacinių technologijų įrangos, automobilių ir numizmatinių monetų išpardavimas. Skelbiama, kad parduodami kompiuteriai, jų monitoriai, lengvieji bei inkasaciniai automobiliai ir proginės aukso bei sidabro monetos.

Pigiausiai įkainoti kompiuterių monitoriai, jų galima įsigyti ir už 30 litų, o brangiausiai įkainotas 8 metų automobilis „Audi A6“ - jį galima nusipirkti už 28 tūkst. litų.

Beje, banko bankroto administratorius skelbia, kad „Snoro“ turtas bus parduodamas tarsi per prekybos centrų išpardavimus - įsigyjantiems didesnius kiekius kompiuterinės technikos siūlomos nuolaidos.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"