Teismas Rolandui Paksui užkirto kelią į prezidentus

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko europarlamentaro Rolando Pakso skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo neregistruoti jo pretendentu būti kandidatu į prezidentus. Šis LVAT sprendimas galutinis ir neskundžiamas.

Skundžiamą sprendimą VRK priėmė nustačiusi, jog pareiškėjas R. Paksas neatitinka Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme nustatytų reikalavimų būti kandidatu į Respublikos Prezidentu, kadangi buvo pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos Konstituciją ir apkaltos proceso tvarka pašalintas iš Prezidento pareigų.

Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija sprendime pabrėžė, kad Lietuvos teisinė sistema grindžiama tuo, jog Konstitucijai negali prieštarauti joks įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Konstitucija yra svarbiausias ir pagrindinis šalies įstatymas.

Teismas pažymėjo, jog pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą Konstitucijoje yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš Respublikos Prezidento pareigų už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, niekada negali būti renkamas Respublikos Prezidentu, teigiama teismo pranešime.

Anot LVAT, kol Konstitucija nėra pakeista, šis draudimas galioja ir nėra jokio pagrindo abejoti jo teisėtumu. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog pagal Konstituciją įgaliojimus oficialiai aiškinti Konstituciją turi tik Konstitucinis Teismas, o visi Konstitucinio Teismo aktai, kuriuose aiškinama Konstitucija, saisto ir teisę kuriančias, ir teisę taikančias institucijas, neišskiriant ir teismų. Taigi, LVAT taip pat privalo vadovautis Konstitucinio Teismo išaiškinimais.

Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Europos Sąjungos teisės aktai bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kuriais remiasi pareiškėjas šioje byloje, jokių garantijų, liečiančių būtent Prezidento rinkimus, neįtvirtina. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 6 d. sprendime byloje Paksas prieš Lietuvą valstybei nenustatė jokių įpareigojimų, susijusių su R. Pakso galimybe dalyvauti Respublikos Prezidento rinkimuose.

Priešingai, pareiškėjo skundas, kiek jis susijęs su pašalinimu iš pareigų ir teisės būti renkamam Lietuvos Respublikos Prezidentu atėmimu, Europos Žmogaus Teisių Teisme buvo paskelbtas nepriimtinu.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad nors Tarptautinis politinių ir pilietinių teisių paktas įtvirtina su vykdomosios valdžios rinkimais susijusias garantijas, tačiau kartu nedraudžia valstybėms įtvirtinti pagrįstus apribojimus.

Teismas šioje byloje vertino, kad aukštesnių reikalavimų kandidatams į Prezidentus nustatymas sietinas su ypatinga Prezidentui suteiktų įgaliojimų apimtimi, jo turimu statusu, taip pat aplinkybe, kad jis atstovauja valstybę bei ją iš esmės personifikuoja.

LVAT sprendė, jog šiuo atveju pareiškėjui taikomas ribojimas dalyvauti Prezidento rinkimuose, atsižvelgiant į nuo šio ribojimo pradžios (2006 m.) praėjusį laiko tarpą, nėra akivaizdžiai neproporcingas.

Remdamasi nurodytais motyvais, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, jog priimdama skundžiamą sprendimą, VRK vadovavosi Konstitucija bei kitais įstatymais, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė R. Paksui išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapus. Teismas šį VRK sprendimą paliko nepakeistą ir R. Pakso skundą atmetė.

Pateiktame skunde pareiškėjas - R. Paksas - prašė panaikinti VRK sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti R. Paksui rinkėjų parašų rinkimo lapus dėl to, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme nustatytų reikalavimų būti kandidatu į Respublikos Prezidentus. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti VRK išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus bei įvykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą, pakartotinai kreiptis į Konstitucinį Teismą.

ELTA primena, kad VRK, šeštadienį atsisakiusi R. Paksą registruoti pretendentu į kandidatus, tai padarė nebe pirmą kartą - VRK tai daryti atsisakė ir 2012 m. Seimo rinkimuose. Tuomet politikas taip pat kreipėsi į teismą, tačiau šis ir tąsyk palaikė komisiją.

Naujausios apklausos rodo, kad R. Paksas prezidento rinkimuose - antrasis pagal populiarumą kandidatas po dabartinės šalies vadovės, kurios reitingas beveik tris kartus didesnis.

Seimas antrą kartą nebalsavo dėl konstitucinės pataisos, kuri galėjo atverti R. Paksui galimybę siekti prezidento posto.

Tačiau sprendimą R. Pakso kandidatūrą kelti į prezidentus priėmė partijos Tvarka ir teisingumas valdyba. Esą tam kelius atveria Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kuriame pažymima, kad nepakeitus konstitucinio akto dėl Lietuvos narystės ES negali būti daromos jokios pagrindinio šalies įstatymo pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės ES įsipareigojimai.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad draudimas R. Paksui iki gyvos galvos rinkimuose dalyvauti yra neproporcingas padarytam nusižengimui.