Byloje buvo nustatyta, jog nuostatais apgyvendinimo paslaugų teikėjams buvo įvesta vietinė rinkliava, skaičiuojama nuo apgyvendinimo paslaugų gavėjams suteiktų nakvynių skaičiaus, o jos dydis – 2 Lt už kiekvieną suteiktą nakvynę. Pasak pareiškėjų, kurie kreipėsi į teismą dėl minėtų nuostatų teisėtumo, Druskininkų savivaldybės taryba, įvesdama vietinę rinkliavą už naudojimąsi Druskininkų kurorto viešąja infrastruktūra ir jos mokėtojais paskirdama apgyvendinimo paslaugų teikėjus, pažeidė Rinkliavų įstatymo 11 straipsnį, bei konstitucinį asmenų lygybės principą. Pareiškėjams nebuvo aišku, kodėl rinkliavą turi mokėti būtent apgyvendinimo paslaugų teikėjai ir kodėl jos neturi mokėti jokios kitos panašioje padėtyje esančios ūkio subjektų grupės.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino, jog nagrinėjamu atveju apgyvendinimo paslaugų teikėjai, patys teikdami paslaugas Druskininkų kurorte ir gaudami iš to pajamas, naudojasi kurorto viešąja infrastruktūra. LVAT pabrėžė, kad teikdami apgyvendinimo paslaugas Druskininkų mieste, apgyvendinimo paslaugų teikėjai neabejotinai gauna tam tikrą naudą iš Druskininkų kurorto viešosios infrastruktūros, kadangi kurorto infrastruktūros kokybė neabejotinai lemia ir pageidaujančiųjų gauti apgyvendinimo paslaugas Druskininkų mieste skaičių.
Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog savivaldybės taryba disponuoja tam tikra diskrecijos teise nustatyti tiek vietinės rinkliavos dydį, tiek tokios rinkliavos mokėtojus. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, LVAT konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog savivaldybės taryba, vietinės rinkliavos mokėtoju nustatydama būtent apgyvendinimo paslaugų teikėjus, veikė neteisėtai ir viršijo savo diskrecijos ribas.
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog toks apgyvendinimo paslaugų teikėjų išskyrimas nėra diskriminacinis, nepažeidžia ūkio subjektų teisių ir neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam visų asmenų lygybės prieš įstatymą principui – būtent apgyvendinimo paslaugų teikėjai daugiausiai naudojasi sutvarkyta kurorto viešąja infrastruktūra, jie gauna iš jos aiškiausiai identifikuojamą, betarpišką naudą. Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad Druskininkų savivaldybė, priėmusi sprendimą dėl vietinės rinkliavos nustatymo, jai teisės aktais suteiktų įgaliojimų neviršijo, todėl pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
LVAT nutartis neskundžiama.
Rašyti komentarą