Šunys ir katės užsitraukė seimūnų nemalonę

Paskutinėje šios Seimo kadencijos sesijoje svarbiausiu klausimu iškeltas gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo projektas. Kai tuo tarpu sumažintų senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimas paliktas lapkričiui. Seimas ketina užkrauti papildomą piniginę naštą gyvūnų augintojams, bet kaip visada pradeda ne nuo to galo - nepastatę namo, gviešiasi dažyti sienas.

Privalomas mokestis

Jei svarstymą Seimas priims, visi naminiai šunys, katės ir šeškai bus žymimi, o šeimininkai už juos privalės mokėti mėnesinį mokestį. Iki šiol ši tvarka galiojo tik keliose Vilniaus ir kauno savivaldybėse. Štai sostinėje už katę reikia mokėti 5, už šunį - 10 litų. Nors pensininkams, neįgaliesiems, kaimo gyventojams tokia tvarka negaliojo, nuo 2016-ųjų tai gali tapti visuotinai privaloma.

Seimūnai taip pat akcentavo, jog kaimo gyventojams bus kiek atlaidesni ir suteiks pereinamąjį laikotarpį.

Tačiau žinodami valdžios veikimo principus, sunerimo, jog kiekvienai kaimo trobai tektų pakloti kone 300 litų per metus už naminius augintinius. Ne paslaptis, kad kaimuose gyvenantys žmonės kieme dažnai laiko ne vieną šuniuką, o kartais net pamiršta savo auginamų kačių ir kačiukų skaičių.

Nebeaugins

Plungės rajono Narvaišių kaime gyvenanti pensininkė Danutė Kontrimienė, išgirdusi, kur užsimojo valdžia, susikrimto, jog daugumai kaimo žmonių auginti naminius gyvūnus taps prabanga.

„Kačiukų kone kiekviename kieme pamatysi ne vieną ir ne du, dar ir šuo, pririštas prie tvarto, loja. Pati turiu ir katę ir šunį ir, kai įsigalios įstatymas, to nebegalėsiu sau leisti. Neatsikratysiu savo gyvūnėlių, bet jiems išėjus iš šio pasaulio, naujų tikrai nebeįsigysiu“, - svarstė senolė.

Ji taip pat prisiminė šeimas, kurios net duonai kartais vos sukrapšto kelis litus, o ką jau kalbėti apie gyvūnų mokesčius. „Kaime viskas vyksta paprastai: šunis žmonės šeria, kas lieka nuo pietų ar vakarienės stalo, kačiukams neretai užtenka šviežio karvutės pieno ar patys kokią pelę susigauna laukuose“, - apie išlaidas tokiai gausybei gyvūnų aiškino žemaitė. D.Kontrimienė nesuvokė, iš kur kaimo žmonės gaus pinigų, tad nesvarsčiusi priėmė tik vieną išvadą, kad daugelis atsisakys tokių augintinių. Senolei buvo nesuvokiama, kokiu tikslu šis mokestis bus renkamas, kokią paslaugą už tai kaimo žmonės gaus. „Taigi už tuos 5 litus valstybė juk nemaitins tų kačiukų ar šuniukų“, - piktinosi žemaitė.

Nebesidaugins

Siekiant skatinti tikslingą ir planuotą gyvūnų augintinių veisimą, nustatyta, kad gyvūnų augintinių veisimas turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis, o gyvūnų augintinių laikytojams nustatyta pareiga būtų užtikrinti, kad jų augintiniai nesidaugintų, išskyrus atvejus, jeigu jie užtikrina šių gyvūnų jauniklių perdavimą naujiems savininkams arba rūpinasi patys.

Iš fantastikos serijos tai atrodė ir „Vakaro žinių“ pašnekovei Danutei: „Kaip kaime žmonės suvaldys katinų veisimąsi, jie juk kaip leopoldai vaikšto kur nori, ir niekas jų pririštų nelaiko.“

Pensininkė tvirtino, jog gyvūno sterilizacija kainuoja kone nuo 100 litų. „Dar yra tokia galimybė leisti vaistus, todėl gyvūnai nesidaugina, bet jų kaina mėnesiui siekia 10 litų.

Kas kaime užsiims tokiais reikalais? Ir vėl gi, iš kur žmonės gaus tam pinigų?“ - klausiamai svarstė D.Kontrimienė.

Integriniu būdu paženklinti gyvūnai padėtų ne tik nustatyti jų šeimininkus, bet ir sukontroliuoti, ar žmonės moka mokesčius už jį. Už įstatymo nesilaikymą būtų skiriama administracinė ar baudžiamoji atsakomybė konfiskuojant gyvūną.

Loreta Graužinienė - Seimo narė:

Dėl masinio gyvūnų apmokestinimo lazda yra gerokai perlenkta. Pirmiausia turi būti sudarytos sąlygos, bent jau viešose erdvėse, kur vedžioti savo augintinius. Teko lankytis Latvijoje, ten viskas kultūringai sutvarkyta ir padaryta. Manau, prieš apmokestinant tokį dalyką, reikia iš pradžių ką nors sukurti. O čia kaip visada gaunasi atvirkščiai: pirma surenka pinigus ir tik tada imasi veiksmų. Ir tai jau stereotipinis lietuviškas verslas, visų pirma apmokestina ir tada tik skaičiuos, ar tų pinigų išvis liks augintinių vedžiojimo aikštelėms ir panašiai.

Kita vertus nesugebame susiskaičiuoti žmonių, sieks suskaičiuoti gyvūnus. Tai čia yra nesąmonė, kai prioritetingi darbai išskiriami būtent tokie.

Galų gale buvo iškeltas aspektas, kad apmokestinti gyvūnus ir kaime. Tačiau valdžia negali užtikrinti saugumo kaime gyvenantiems asmenims. Dažnas šunį laiko, kad apsisaugotų nuo vagių. Ne paslaptis, kad mažesnėse gyvenvietėse patruliuoja vis mažiau pareigūnų, apie apšvietimą gali visai pamiršti, tai gal valdžia turėtų iš pradžių apsvarstyti tokius klausimus, o ne augintinių apmokestinimą. Visas projektas atitrūkęs nuo realaus gyvenimo.