Sulaukėme senosios civilizacijos pabaigos

Kas laukia Senojo žemyno vis didėjant imigracijos mastams? Šių metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais Olandijoje ir Vokietijoje užregistruoti 7 grįžtamosios šiltinės (ją platina utėlės) atvejai tarp prieglobsčio prašytojų iš Afrikos. Tokią informaciją paskelbė Europos išankstinio įspėjimo ir reagavimo sistemos pareigūnai. Ironiška: negalima nė pirštu paliesti ne tik siautėjančių nelegalių migrantų, bet ir jų utėlių. Grįžtamąja šiltine užsikrečiama, kai utėlė sutraiškoma ir ligos sukėlėjai patenka ant odos.

Vokietijos ir Prancūzijos vadovai nuolat akcentuoja, kad Europa turi vieningai atsakyti į pabėgėlių krizę. Matyt, bijo, kad pasaulis neprimintų Antrojo pasaulinio karo kaltės. O kuo mes dėti? Kas laukia Europos? Kalbėjomės su Vilniaus apskrities VPK migracijos valdybos viršininku Gintaru BAGUŽIU.

- Savita tauta, kalba skiria vienas valstybes nuo kitų ir tai yra vertybė, tačiau globalizaciją visoje Europoje dar labiau spartina dabartinė pabėgėlių problema. Ar nevirsime „tautų katilu“?

- Tokia perspektyva gali būti, nes mūsų gyvenime globalizacijos įtaka yra labai didelė. Pabėgėliai Europoje gali gyventi su savo kalba ir visai nekreipti dėmesio į tuos, kurie bando juos išmokyti kalbos tos valstybės, kurioje jie gyvena. Turime ir Lietuvoje pavyzdžių, štai vienas egiptietis jau 7 metus čia gyvena ir net nesirengia lietuviškai mokytis, kalba angliškai ir dar kritikuoja mūsų šalies sistemą. Juk migrantai visą „vidinį bagažą“ atsiveža su savimi, tai yra papročius, kalbą, požiūrį į tam tikrus dalykus ir panašiai.

- Taip, juk Briuselio centre Kalėdų eglę bijoma statyti, kad nesukeltų kitų religijų imigrantų pykčio. Tai rodo, kad tie žmonės nė nesirengia integruotis į vietinę visuomenę.

- Pažvelkime į istoriją, kokios galingos civilizacijos žlugo - Graikijos, Romos, kitaip tariant, laimėjo agresija. Migrantai iš tiesų turi to agresyvumo ir jie veržiasi į Europą. Manau, kad į Europą gali būti atvežta gana daug rimtų problemų. Jau ir mūsų šalyje jaučiasi, kad migrantų daugėja, net verslininkai ateina su prašymais, kad būtų įleista žemos kvalifikacijos darbuotojų iš trečiųjų šalių, nes Lietuvoje nebėra kam dirbti.

- Viešojoje erdvėje bandoma formuoti požiūrį, kad pabėgėliai bėga nuo karo ir jiems nesvarbu, kokioje šalyje gyventi. Štai į Makedoniją atvyksta begalė pabėgėlių, tačiau iš ten jėga prasiveržia į Vakarus.

- Pradėkime nuo Lietuvos, per pastaruosius 100 metų iš mūsų valstybės emigravo apie milijoną žmonių, pirma emigracijos banga bėgant nuo karo buvo apie 1940 metus, o dabar turime pusę milijono emigravusių, kurie yra ekonominiai migrantai. Tai jų reikėtų ir klausti, kodėl jie bėga iš Lietuvos. Kiekvienas ras savo priežastį. Kalbant apie dabartinius karo pabėgėlius iš Sirijos, kitų šalių, galima juos suprasti, kodėl jie bėga. Teko kalbėti su viena moterimi iš Etiopijos, tai ji sako, kad atsikelia ryte ir nežino, kokie baisumai jos laukia, ar ji bus šiandien išprievartauta ar ne. Tie žmonės apimti nuolatinės įtampos. Manau, kad dauguma pabėgėlių grįš į tėvynę, kada ten susitvarkys situacija. O ekonominiai migrantai nevyks atgal. Užtenka pažiūrėti į Lietuvos pastangas norint susigrąžinti emigrantus. Ir kas iš to? Kas čia grįžta? Grįžta labai mažai.

- Ar yra kokia Lietuvos strategija, kaip pabėgėliai pas mus integruosis, kas juos parengs gyvenimui čia, kokias jie pareigas turės?

- Viena aišku, kad reikės ir mokytojų, ir psichologų, ir kalbos žinovų, ir gydytojų, tačiau apie tai niekas nediskutuoja. Man teko lankytis šalia Briuselio pabėgėlių sulaikymo zonoje, ten buvo 80 migrantų ir jiems skirta 80 darbuotojų. Įsivaizduojate, kokios lėšos skiriamos, kokios pajėgos sutelktos. O mūsų šalyje trūksta specialistų, nebent algas pradėtų kelti ir grįžtų mūsų emigravę lietuviai, tačiau tuo labai abejoju.

- Kaip dėl pabėgėlių krizės pakito migracijos politika Lietuvoje?

- Dabar migrantus į šalį priimame pagal aiškias taisykles, o dabar bac - atvažiuoja didelė grupė pabėgėlių ir jie gauna viską iš karto be jokių kliūčių. Tai ko tada vertos mūsų nusistatytos taisyklės, teisės aktai, reikalavimai? Šiandien situacija tikrai sudėtinga dėl pabėgėlių krizės. Gal numatomi kokie nors demokratijos suvaržymai? Turi būti priimti konkretūs sprendimai, mūsų šalis priims daugiau kaip 300 pabėgėlių, tačiau jų mastai auga, kas bus, jei po pusmečio dar 600 paprašys priimti, o po metų - dar 1500.

Nėra pas mus aiškaus vadovaujančio organo, kuris galėtų nustatyti kokias nors gaires, kad žinotumei - štai Lietuva turi tokią kryptį. Šiandien visa migracijos sistema suskirstyta į kelias institucijas, matyt, tai lems, kad visgi bus sukurtas tam tikras organas, galbūt prie Vyriausybės, kuris geriau analizuotų pabėgėlių klausimus ir duotų konkrečius nurodymus. Juk dabar kalbame, kad pas mus atvyks daugiau kaip 300 pabėgėlių, bet mes nežinome, kas jie tokie, koks jų tikėjimas, ar jie išsilavinę, sergantys ar ne, nori dirbti ar ne.

- Kas padėtų iš esmės išspręsti pabėgėlių klausimą?

- Problema nebus išspręsta, manau, kažkas turi nutikti. Šiandien globalizacija jau tiek paveikusi visus žmones, kad prošvaisčių nematyti. Gal čia Europos civilizacijos pabaigos pradžia?

Su pabėgėliais grįžta šiltinė

Iki Naujųjų metų, kai prasidės nelegalių migrantų iš Afrikos ir Azijos pradžios dalybos, šiandien lieka 126 dienos. Taip tvirtina ES ir mūsų šalies vadovai. Tačiau nelegalams nėra nei pradžios, nei pabaigos. Jungtinės Tautos mano, kad ateinančiais mėnesiais į Makedoniją kasdien atvyks iki 3000 pabėgėlių.

Vengrija, kasdien sulaukianti panašiai tiek pat nelegalų, kaip ir Makedonija, nebesusitvarko su jais. Vakar policija prieš pabėgėlius panaudojo ašarines dujas. Incidentas įvyko pabėgėlių priėmimo centre Reskėje, kai 200 migrantų atsisakė registruotis, duoti pirštų atspaudus.

O štai Vokietijos vadovai vakar lankė savo šalyje apsistojusias minias nelegalių migrantų. Vokietijos prezidentas Joachimas Gaukas (Joachim Gauck) trečiadienį pagyrė savanorius, dirbančius pabėgėlių prieglaudoje, ir pavadino šviesiąja Vokietija. Protestuojantieji prieš užsieniečių apgyvendinimą buvo apibūdinti „tamsiąja puse“. Pasirodo, tas, kuris gina savo valstybės neliečiamumą, yra tamsuolis.

Kas laukia Senojo žemyno vis didėjant imigracijos mastams? Šių metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais Olandijoje ir Vokietijoje užregistruoti grįžtamosios šiltinės (ją platina utėlės) atvejai tarp prieglobsčio prašytojų iš Afrikos. Tokią informaciją paskelbė Europos išankstinio įspėjimo ir reagavimo sistemos pareigūnai. Olandijoje šiltinė diagnozuota dviem atvykėliams iš Eritrėjos, Vokietijoje - trims eritrėjiečiams, vienam etiopui ir vienam somaliečiui.

Ironiška: negalima nė pirštu paliesti ne tik siautėjančių nelegalių migrantų, bet ir jų utėlių. Grįžtamąja šiltine užsikrečiama, kai utėlė sutraiškoma ir ligos sukėlėjai patenka ant odos.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“