Su profesionalais šiemet nepasisekė

- Kas šiemet gero įvyko?

- Rūta Meilutytė vėl auksą iškovojo, vadinasi, po truputį atsigauna...

Jei ne iš Lietuvos, tai teigiamu dalyku įvardyčiau JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) veiklą. Jis parodo, kaip turi elgtis tikras politikas, bet yra puolamas, nes vykdo savo rinkimų pažadus. Puolamas net tada, kai nevykdo, o tik pašneka apie vykdymą. Prisiminkime kad ir Jeruzalės pripažinimą Izraelio sostine. Tai buvo D.Trampo rinkimų programoje, žmonės už jį balsavo, vadinasi, tam pritarė. Ankstesnių prezidentų programose irgi buvo toks punktas, bet nė vienas to nevykdė. D.Trampas vykdo. O kai žmogus tesi pažadus, kažkodėl tampa populistu. Aišku, ir Lietuvoje gal buvo kažkokių gerų dalykų, tačiau blogi juos užgožia. Pirmiausia reikia spręsti blogus dalykus. Džiaugtis kol kas neturime laiko.

- O kas labiausiai krinta į akis?

- Įvykiu tai nepavadinsi, tačiau man pirmiausiai į galvą ateina mintis apie dar vieną nusivylimą valdžia. Iš valstiečių tikėtasi nemažai, jie sukėlė tikrai didelių lūkesčių, didesnių nei kitos partijos prieš ankstesnius rinkimus. Dėl to ir nusivylimas didesnis. Niekas nerealizuota geriau, nei realizavo ankstesnės valdžios.

Įsimena bandymai uždrausti alkoholį. Gal jie kontroversiški, bet... Kalbėta apie mokesčių reformą, tačiau jokios realios reformos nėra. Kalbėta apie progresinius mokesčius, dabar ir apie juos nebekalbama. Mokesčiai pas mus yra regresiniai. Vien jau tai, kad PVM sudaro didžiausią surenkamo biudžeto dalį, rodo, jog vargingesnieji didžiausią savo pajamų dalį išleidžia šitam mokesčiui, kai turtingiesiems tas PVM dydis mažai ką reiškia. Daugiau nieko reikšmingo neįvyko, tik susidaro įspūdis, kad valdantiesiems stinga idėjų.

- Juk vyko akcija „Idėja Lietuvai“. Negi nė viena jų neverta politikų dėmesio?

- Ta akcija buvo visiškas farsas. Žinomi žmonės pasipuikavo, kažką papliurpė, o politikai į tai net nekreipia dėmesio. Ir be tos „Idėjos Lietuvai“ yra aišku, ką pirmiausia reikia daryti, - mažinti socialinę atskirtį. Svarbiausia, kad tiek valstiečių, tiek Vyriausybės programoje apie tai rašoma, visi žino, ko reikia Lietuvai.

- Negi net profesionalus premjeras nežino, kaip tai padaryti?

- Blogiausias Lietuvos įvykis - Sauliaus Skvernelio buvimas premjeru. Jis sudaro lyg ir ryžtingo žmogaus vaizdą, bet ryžtingo policininko, o ne politiko. Ir jam priklauso frazė, kurią pavadinčiau metų fraze, kai jis mokytojams pareiškė, kad jie didesnes algas gaus, kai pradės geriau dirbti.

Bet gal žmonėms ir patinka, kai kalbama be didelio proto. Žiūrėkite, koks premjero populiarumas. Žmonės pasiilgę tvirtos rankos, nors tai ir priešingas dalykas demokratijai. Norisi šeimininko, nors suverenas yra Tauta. Tačiau žmonės nesijaučia suverenu. Ir ieško tvirtos rankos
S.Skvernelio asmenyje.

- Kiek dar turi padaugėti skurstančiųjų, emigruojančiųjų, kad Vyriausybė ir Seimas pagaliau pasakytų: „Atsiprašome, bet nežinome, kaip išspręsti problemas“?

- Svarbiausia, kad yra aišku, nuo ko reikia pradėti, - nuo socialinės atskirties, o kartu ir skurdo mažinimo. Tik to daryti net nepradedama.

Prisiminkime, kokie buvo mūsų lūkesčiai, kad į politiką tuoj ateis nauja karta, užaugusi jau nepriklausomoje Lietuvoje. Neatėjo, nes savo ateities nesieja su Lietuva. O kodėl? Nes augo tokioje aplinkoje, kaip „prichvatizacija“, ES paramos grobstymas. Kitaip tariant, „įsisavinimo“ aplinkoje. Ir matė, kad teisingumas aukštesniu lygiu neveikia. Dar ir tėvai apie tai kalbėjo, nes irgi matė. Ir dar - iš mokyklų visiškai išguitas patriotizmo ugdymas, mokytojo autoritetas sumenkintas. O ką vaikai pirmiausiai mato? Tėvus ir mokytojų skurdą. Ir sugrąžinti dabar viską ne taip lengva.

Rodos, „Eurobarometro“ duomenimis, net 70 proc. Lietuvos jaunimo iki 29 metų absoliučiai nesidomi politika, o tai blogiausias rodiklis tarp visų tirtų šalių. Tai yra ir švietimo rezultatas. Politika jaunimas nesidomi, nes ateitį sieja ne su Lietuva. Taip yra ir dėl švietimo kokybės.

- Politikai nori emigraciją stabdyti įteisindami dvigubą pilietybę. Gal ir likusiesiems Lietuvoje jie gali Vakaruose išsiderėti dėl antros pilietybės? Gal kada pravers, pvz., kad ir JAV piliečio pasas?

- Dviguba pilietybė - ne kas kita, kaip Lietuvos žlugdymas. Kas yra pilietybė? Tai - ištikimybė valstybei. Duodama priesaika valstybei ir kartu su pilietybe gaunamos ne tik privilegijos (kaip nemokamas gydymas, švietimas ir panašiai), bet ir įsipareigojimai. Pavyzdžiui, ginti valstybę. O jei tu esi dviejų valstybių pilietis, kurią ginsi? Be to, gaunant JAV pilietybę viešai pareiškiama, kad atsisakoma kitos pilietybės ir prisiekiama ištikimybė tik JAV. Žmonės sako, kad tai tik frazės. Nieko panašaus. Tačiau kai toks požiūris vyrauja, tai pilietybės turinys visai išplaunamas.

Antras dalykas - kodėl politikai taip susirūpinę dvigubos pilietybės įteisinimu. Prisiminkime, Seime dėl to buvo surinkta net 100 parašų. Dalis pasirašiusiųjų net nesupranta, kas yra pilietybė, dalis supranta, tačiau yra veikiami lietuviško verslo, kuris lietuvybei nejaučia jokių sentimentų. O dviguba pilietybė yra labai puikus instrumentas į Lietuvą pritraukti pigios darbo jėgos. Prisiminkime, kad dviguba pilietybė yra ne vienos valstybės, o abipusis veiksmas. Ką tai reiškia? Kad atvykusieji į Lietuvą, padirbėję kelerius metus, galės gauti pilietybę ir paskui laisvai migruoti po visą ES. O ir iš ES atvykti į Lietuvą. Kas iš to išeis? Bomba. Norima užpildyti Lietuvą imigrantais. Tai tik verslo interesai. O tai, ką šneka Pasaulio lietuvių bendruomenė, yra juokinga. Ką, jie dabar negali atvykti į Lietuvą? Gali.

- Konstitucinis Teismas šiemet įrodė, kad gali ištirti viską, net Seimo narių priekabiavimą. Ar tikrai tai šios institucijos kompetencija?

- Konstitucinis Teismas kišasi į visas sferas - nuo ekonomikos iki baudžiamosios teisės. Ir atrodo, kad be jo Lietuvoje negalima žengti nė žingsnio. Bet tai juokinga. Kaip galima spręsti apie priesaikos sulaužymą ar Konstitucijos pažeidimą, kai nesurinkti įrodymai ir bendros kompetencijos teismas nenustatė, kaltas žmogus ar ne? O paskui bus kaip su Rolandu Paksu: Konstitucinis Teismas nusprendė, kad jis vertas apkaltos, o paskui visi teismai jo kaltę paneigė.

Prisiminiau dar vieną absurdišką dalyką, susijusį su besibaigiančiais metais. Politikai prakalbo, kad kiekvienas pilietis turėtų teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą. Atrodo, kad tai gėris. Bet iš tikrųjų taip Konstitucinis Teismas perkeliamas į teismų sistemą, nors iš esmės jis tėra Teisės departamentas, žiūrintis, ar teisingai sukurti teisės aktai, ar jie neprieštarauja Konstitucijai. Ir daugiau nieko. Atrodo, kad funkcijos yra nedidelės, bet galios - beribės, nes Teismas jas pats sau prisiskiria. O jei dar ir į teismų sistemą Konstitucinis Teismas būtų perkeltas, tai jis atsistotų šalia Aukščiausiojo Teismo. Ir būtų du aukščiausieji teismai, Konstitucinis net dar aukštesnis, nes jo sprendimai būtų galutiniai. Ir tada tas „politbiuras“ įgytų dar didesnių galių. Jį vadinu „politbiuru“, nes ten patenka nerenkami žmonės, kurių žodis galutinis ir absoliutus gėris.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“