Studentės galva - tik kepurei nešioti

Neteisus ieško teisybės

Buvusios Mykolo Romerio studentės įžūlumas nustebino net visko mačiusius dėstytojus, teisininkus. Teisės ir valdymo magistrą neakivaizdžiai studijavusi Gražina K. dėl įsigyto prastos kokybės rašto darbo ryžosi bylinėtis teisme.

Magistro darbą ji pirko įmonėje UAB „Studium Generale“. Sumokėjusi 1500 litų, el. paštu gavo darbo dalį (projektą) ir jį vėliau pateikė baigiamojo darbo vadovui MRU Baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedros docentui Alfredui Kiškiui.

Gražina K. liko nustebinta, kai dėstytojas pirktą darbą išmargino komentarais ir neleido jo gintis. Mergina apskundė rašto darbą rašiusią įmonę Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Šią savaitę, trečiadienį, teismas išnagrinėjo civilinę bylą. Nuspręsta, kad studentės ir įmonės sudaryta sutartis yra niekinė. Nurodyta studentei grąžinti sumokėtus 1500 litų, o įmonei - parengtą rašto darbą ir teises į jį.

Teismas informavo Generalinę prokuratūrą apie įmonės veiklą, turinčią nusikaltimo požymių. Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė „Respubliką“ informavo, kad ikiteisminis tyrimas dar nėra pradėtas, nes teismo atskirtoji nutartis nepriskirta konkrečiam prokurorui.

Studentai pamiršo, dėl ko studijuoja

Docentas A. Kiškis „Respublikai“ pasakojo nė neįtaręs, kad buvusi jo studentė rašto darbą rašė ne savo jėgomis. Jis teigė, kad pateiktas darbas nebuvo kokybiškas, todėl jo neleido gintis.

„Nuoširdžiai tikėjau, kad studentė rašė pati. Net neįsivaizdavau, kad yra kažkas kitas. Man labai apmaudu, nes labai sąžiningai stengiausi padėti studentei. Galvojau, žmogus pats rašo ir jai nesiseka“, - prisimena dėstytojas.

Studentė nesistengė tobulinti darbo ir sustabdė studijas. 2012 metais ji buvo išbraukta iš studentų sąrašų.

A. Kiškis apgailestauja, kad studentai dažnai pamiršta, dėl ko studijuoja - norėdami įgyti žinių ar tiesiog dėl „popierėlio“.

„Man keisčiausia - tas žmonių nesupratimas, ką jie veikia aukštojoje mokykloje. Jie nori diplomo ir galvoja, kad vien to visiškai užtenka. Kažkas juk moka pinigus už jų mokslą. Gal tėvai taupo, kad vaikas galėtų mokytis, o jie tingi“, - stebėjosi dėstytojas.

Įmonė veikia legaliai

„Studium Generale“ vadovas Nikolajus Melnikovas tvirtino, kad jo įmonės veikla yra visiškai legali. „Užsiimti rašto darbų rašymu yra legalu. Esame „uabas“, veikiame pagal visus Lietuvos Respublikos numatytus įstatymus. Sąžiningai mokame mokesčius. Deja, etikos klausimas ne visai tinkamas verslo pasaulyje“, - teigė įmonės vadovas.

Paklaustas, kokia jo nuomonė apie nesąžiningai įgyjamus aukštojo mokslo diplomus ir ar pats pasitikėtų tokiu darbuotoju, N. Melnikovas sakė, kad jam tai yra visai nesvarbu.

„Darbuotojus vertinu pagal jų profesionalumo įgūdžius ir gebėjimus duoti realią, praktišką naudą įmonei, organizacijai, žmonėms. Formalumai nedomina“, - paaiškino įmonės vadovas.

Aukštasis mokslas tapo preke

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius akademikas Vytautas Nekrošius sako, kad ši istorija apnuogino kur kas didesnes problemas.

Pirmiausia, anot jo, reikia sugriežtinti įstatymus ir įvesti baudžiamąją atsakomybę už vertimąsi rašto darbų pardavinėjimu: „Mano supratimu, šita veikla yra nelegali. Formaliai - taip, lyg ir veikia legaliai, bet svarbu žiūrėti į veiklos esmę. Ar legalu apgauti, ar legalu vogti? Jei pažiūrėtume į reikalo esmę, jokių klausimų nekils ir viskas sustos į savo vietas. Manau, teismas, priėmęs sprendimą, padarė proveržį, o prokurorai pažiūrės į veiklos esmę, ne į formalumus“.

Problema, pasak V. Nekrošiaus, yra ne tik dėl veiklos legalumo, bet ir dėl studentų sąmonės. Diplomas šiandien imtas laikyti preke.

„Deja, Lietuvoje aukštasis mokslas tapo absoliučiai masinis. Studijuoja masės studentų, todėl iš esmės neliko galimybės dėstytojui su studentu dirbti individualiai. Jei tik paskaitysi studento darbą, nepamatysi jo žinių lygio. Tačiau jei tu jį pasisodinsi, su juo pašnekėsi, tau tikrai paaiškės, ar jis pats darbą rašė. Reikia siekti to, kad universitetuose būtų dirbama su studentu, o ne su puse tautos. Universitetai negali būti tarsi masiniai prekybos tinklai“, - įsitikinęs V. Nekrošius.

Dar viena institucija

Akademinė bendruomenė vieningai sutaria, kad būtina griežtinti įstatymus. Ar to imsis įstatymų leidžiamoji valdžia? Pasirodo, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ši istorija dar neįkvėpė.

Su problema ketinama kovoti ne rengiant teisės aktų pakeitimus, o įsteigiant dar vieną valstybės instituciją ir permetant atsakomybę jai.

Komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė sakė, kad bus suformuota Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba. Jai bus pavesta aiškintis akademinio nesąžiningumo atvejus šalies aukštosiose mokyklose.

„Mes manome, kad atsiradus kontrolieriaus tarnybai tai bus postūmis išsiaiškinti atitinkamoms institucijoms, kuo užsiima tos firmos, ar jos turi sunykti“, - sakė komiteto pirmininkė.