Socialiniai tinklai: ne tik galimybės, bet ir grėsmės

Tokiomis mintimis dalijosi Klaipėdoje vykusio seminaro-diskusijos "Socialinė žiniasklaida: iššūkiai organizacijos korporatyvinei reputacijai" lektoriai bei dalyviai.

Gandai plinta lengvai

Anot ryšių su visuomene kompanija agentūros "Publicum" direktoriaus Artūro Jonkaus, grėsmę puikiai iliustruoja prieš keletą mėnesių Lenkijoje kilęs skandalas dėl koncernui "Nestle" priklausančios bendrovės "Gerber" gaminamų vaikiškų tyrelių. Informacija apie tai, kad į kūdikiams skirtas vištienos bei kalakutienos tyreles dedama sumaltų odelių, sausgyslių, atliekų nuo kaulų ir sparnų, į viešumą iškilo po to, kai minėtos firmos darbuotoja internete parašė, jog tokios suktybės Lenkijoje buvo imtasi siekiant geresnių finansinių koncerno padalinio rezultatų.

"Tai, apie ką anksčiau darbuotojai kalbėdavosi tarpusavyje, dabar pasiekia didesnį ratą žmonių. Socialiniai tinklai tapo gandų legalizavimo vieta. Tai - terpė, kurioje labai greitai išplinta viskas, kas daroma nelabai gerai", - sakė A. Jonkus.

Jis taip pat primena ir neseniai nuskambėjusią istoriją su Kauno valdininke - įrašas su jos interviu, vėliau žiniasklaidoje įvardytu kaip "proto aukštumų" pademonstravimas, tikriausiai būtų likęs nežinomas, jei ne socialiniai tinklai.

Panašių istorijų, kai socialinė žiniasklaida kelia grėsmę reputacijai, yra ir daugiau. A. Jonkus taip pat prisimena įvykį, kai po vieno Lietuvos valstybinės įstaigos vakarėlio apie jį sukurtas filmukas pateko į "youtube". Subraškėjo šios įmonės vadovo kėdė. Tiesa, pasirūpinta įrašą skubiai pašalinti, ir postas buvo išsaugotas, tačiau, sakoma, kad tas, kas vieną kartą pateko į internetą - jau amžiams. Juk niekada nežinosi, kas įrašą nusikopijavo.

Kenkti socialiniuose tinkluose lengva ir sąmoningai. Anot A. Jonkaus, arabai naudodamiesi socialine žiniasklaida kovoja su tarptautiniais prekių ženklais.

"Ariel" miltelių pardavimas krito 40 proc. Užteko paskelbti, kad šie milteliai sukurti Izraelio premjero Arielio Šarono garbei, o ant pakuotės pavaizduotas atomas - stilizuota Dovydo žvaigždė", - pasakojo jis.

Ne viršininko reikalas

A. Jonkaus teigimu, tyrimai rodo, jog labiausiai kompanijų reputaciją veikia produktų kritika internete, tradicinėje žiniasklaidoje, neetiškas kompanijos elgesys, kaltinimas produktų nesaugumu ir bylinėjimasis.

"Visada verta svarstyti, ar yra prasmė viešinti bylinėjimąsi, nes galima užsitraukti nuolatinių peštukų reputaciją. Bylinėjimasis labai dažnai visuomenėje priimamas negatyviai", - pastebi jis.

Skaičiuojama, jog neigiamų gandų apie kompaniją sumažinimas 2 proc. pakelia pardavimą 1 proc. Tiesa, ši schema taikytina tam verslui, kuris parduoda galutiniam vartotojui.

Ypač didelę įtaką kompanijos reputacijai turi darbuotojai, nes visuomenei būtent jie, o ne kas kitas, yra pati kompanija. Tačiau kyla klausimas, kiek įmonių apskritai žino, kokia dalis jų darbuotojų - kompanijos ambasadorių - naudojasi socialiniais tinklais, taip pat - ką jie ten šneka. Tyrimai rodo, jog daugiau nei pusė vadovų teigia, jog jų įmonė neturi oficialios socialinių tinklų naudojimo praktikos. Maždaug penktadalis norėtų juos naudoti, bet nežino kaip.

"O jeigu eisite į socialinius tinklus nepasiruošę, jus sušaudys", - perspėja A. Jonkus.

Tačiau faktas toks, kad panaudoti darbuotojus socialinėje žiniasklaidoje įmonės rinkodaros tikslais nėra taip paprasta, kaip galėtų atrodyti. A. Jonkus atkreipia dėmesį, kad garsių žmonių naudojimas rinkodaroje dažnai baigiasi skandalais, panašiai yra ir su sąmoningai šiam tikslui naudojamais darbuotojais. Juk iš interneto nieko neištrinsi, o darbuotojas gali išeiti iš kompanijos ir po to šnekėti visiškai ką kita nei prieš tai.

Ypač svarbu ir tai, kad daugiau nei pusė darbuotojų apklausose pabrėžia, jog ne jų viršininko reikalas tai, ką jie veikia ir šneka socialiniuose tinkluose. Panaši dalis žmonių akcentuoja ir tai, jog jokie vadovų įsakymai bei reglamentai neturėtų reikšmės - ką jie veikė socialiniuose tinkluose, tą nekreipdami dėmesio darytų ir toliau.

Be to, Vakarų šalyse apie 15 proc., o Lietuvoje dar daugiau darbuotojų sako esantys pasiruošę kaipmat viešai paskelbti, jeigu jų darbdavys padarytų ką nors netinkamo.

"Užsienyje 37 procentai žmonių nesvarsto, kokių etinių pasekmių gali turėti jų elgesys. Ne viena istorija jau buvo ir Lietuvos žiniasklaidoje, kai vieši asmenys užsimiršę socialiniuose tinkluose rašė bet ką", - pasakojo A. Jonkus.

Užsienyje teismų jau būta

Advokatų kontoros "Bernotas ir Dominas Glimstedt" advokatė Giedrė Rimkūnaitė pastebi, kad Lietuvoje nėra susiformavusi teismų praktika srityje, susijusioje su socialine žiniasklaida.

"Bet pavojų yra. Naudojant socialinę žiniasklaidą gali būti pažeista juridinių asmenų dalykinė reputacija, sąžininga konkurencija, konfidenciali informacija, fizinių asmenų teisė į atvaizdą, privatų gyvenimą bei jo slaptumą, asmens duomenis, garbę ir orumą, taip pat gali būti pažeidžiama intelektinė nuosavybė", - sakė G. Rimkūnaitė.

Nors Lietuvoje teisinės praktikos ir nėra, tačiau užsienyje jau būta bylų, susijusių su socialine žiniasklaida.

Pasak G. Rimkūnaitės, Didžiojoje Britanijoje vienas žinomas kriketo žaidėjas apgynė per teismą savo garbę ir orumą, kai "Twitter" tinkle apie jį buvo paskelbta šmeižikiška informacija.

"Teismui nepasirodė tinkamas argumentas, kad minėta informacija paskelbta tik 50 ar 100 draugų rate", - sakė advokatė.

G. Rimkūnaitė atkreipia dėmesį į tokią grėsmę, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje labai populiariame "Facebook" tinkle įmonės darbuotojas gali skleisti nederamą informaciją apie konkurentus, o šie į teismą galėtų paduoti pačią įmonę.

"Nesvarbu, kaip baigsis byla, bet reputacijai bus padaryta žala", - sakė ji.

Sprendžiant, ar darbdavys atsakingas už darbuotojo veiksmus, įtakos turėtų tai, ar socialiniame tinkle jis yra save identifikavęs kaip tos įmonės darbuotojas, ar informacija skleista darbo vietoje darbo metu, tačiau tai gali ir nebūti lemiami kriterijai.

Didžiojoje Britanijoje būta ir tokio atvejo, kai darbdavio nurodymu darbuotojas buvo susikūręs profilį socialiniame tinkle, o vėliau išėjo, įkūrė tokios pačios pakraipos savo įmonę bei naudojosi tais pačiais jau užmegztais kontaktais.

Vakaruose taip pat pasitaiko atvejų, kai prisidengdami įmonės vardu tam tikruose socialiniuose tinkluose, kolegos pateikia rekomendacijas, kad į darbą būtų priimtas "prisišiukšlinęs" ir atleistas buvęs jų bendradarbis.

Pasak A. Jonkaus, socialiniuose tinkluose nesunku iš konkuruojančios įmonės darbuotojų ištraukti konfidencialią informaciją.

Tikrina darbuotojus

Sprendimas, kaip pavojų socialiniuose tinkluose būtų galima išvengti, darbdaviui turėtų būti didelis galvosūkis ir, beje, apie tai reikėtų pradėti galvoti jau dabar, nes atidėliojimas gali kainuoti pernelyg brangiai.

Pasak G. Rimkūnaitės, įmonėje turėtų būti bent jau vidaus taisyklės, kad socialiniuose tinkluose pakenkusį darbuotoją būtų galima atleisti, tačiau, kol nėra teismų praktikos, nežinia, kaip atleidimą traktuotų teisėtvarkos institucijos.

Tiesa, nukentėti nuo darbdavio dėl socialiniuose tinkluose skelbiamos informacijos gali ir darbuotojas. Pavyzdžiui, anot G. Rimkūnaitės, atsisakyti priimti žmogų į darbą dėl lyties, amžiaus, seksualinės orientacijos ir pan. laikoma diskriminacija, tačiau darbdavys apie tai gali sužinoti net neklausinėdamas - tik pašniukštinėjęs socialiniuose tinkluose.

Vokietija, pasak advokatės, ruošia daug diskusijų dėl jo įgyvendinimo keliantį įstatymą drausti prieš priimant į darbą žmogų tikrinti informaciją apie jį socialiniuose tinkluose.

"O ten kai kurios įmonės naudoja net specialią programinę įrangą nulaužti privatumo nustatymams", - pasakojo ji.

Tiesa, esama ir atvirkštinių pavyzdžių. Viena įmonė Lietuvoje, pastebėjusi, kad jos darbuotojas socialiniame tinkle labai gražiai šneka apie bendrovę, pasiūlė jam geras karjeros galimybes.

Norint kuo mažiau nukentėti, verslininkams patariama turėti kuo daugiau patenkintų darbuotojų bei klientų, kurie skleistų gerą žodį, edukuoti darbuotojus, kad jie nepateiktų viešai asmeninės informacijos, apmąstyti teisines puses, t. y., ką darytų, jeigu išsipildytų kuri nors iš minėtų grėsmių.

"Socialiniai tinklai - nei gėris, nei blogis. Tai - platforma. Viena įmonė manęs klausė, ar eiti į socialinius tinklus. Atsakiau, kad viskas priklauso nuo to, kiek turite patenkintų darbuotojų. Apie šią platformą vadyboje turime šnekėti jau dabar, nes kitaip užlipsim ant grėblio", - sakė A. Jonkus.

Skaičiai ir faktai

Pasak skaitmeninės rinkodaros konsultanto Dainiaus Blyno, populiariausias Lietuvoje socialinis tinklas šiuo metu yra "Facebook" - juo naudojasi 43 proc. interneto auditorijos. Apie 60 proc. vartotojų prie jo prisijungia kiekvieną dieną - populiarumas yra didesnis nei atskirų televizijos laidų. Šis socialinis tinklas iš kitų išsiskiria tuo, kad juo naudojasi nemažai ir vyresnio amžiaus žmonių, taip pat jis yra populiariausias būtent trijuose didžiuosiuose šalies miestuose.

Jaunesnio amžiaus mažesnių miestų ir kaimų gyventojai labiausiai mėgsta one.lt, o vyresni - draugas.lt. Labiausiai nišiniai, t. y. skirti tam tikroms žmonių grupėms, iš mėgstamiausių Lietuvoje yra supermama.lt, krepšinis.net ir point.lt.

Socialinės žiniasklaidos įtaka tradicinei vis didėja, tampa svarbiu lankytojų pritraukimo šaltiniu, pavyzdžiui, apie 10 proc. vizitų naujienų portaluose ateina per "Facebook". Tradicinėje žiniasklaidoje kuriamos atskiros rubrikos įtraukti žmonėms, tačiau populiarumas gana žemas.

"Socialinių tinklų augimo tendencija ir Lietuvoje, ir užsienyje labai ryški. Socialinė žiniasklaida svarbi ne todėl, kad jos daug, o todėl, kad žmonės aiškiai nori tokią informaciją skaityti ir ja dalintis", - sakė D. Blynas.