Socdemų Vyriausybės prioritetas - VSD rūmai

Vyriausybė nusprendė, kad kitąmet Valstybės investicijų programai turėtų būti skirta gerokai daugiau pinigų nei šiemet ar pernai - net 5,154 mlrd. litų. Tačiau, pavyzdžiui, socialinė apsauga, aplinkos apsauga, žemės ūkis, visuomenės apsauga gaus mažiau lėšų nei pernai. Jau paaiškėjo ir konkrečios eilutės, kam kiek investicijų numatoma skirti kitąmet, taip pat 2015 ir 2016 metais. Įdomiausia tai, kad ir toliau milijoninės sumos bus išleidžiamos nesibaigiančioms Valstybės saugumo departamento naujojo pastato statyboms. Kitąmet joms bus skirta 15 mln. litų, nors jau išleista daugiau nei 300 mln. litų. O iš viso iki 2020 metų minėtiems rūmams dar turėsime išleisti 154 mln. litų, tad galutinė kaina - beveik pusė milijardo litų!

Skandalingosios statybos

Kitąmet Valstybės investicijų programai numatoma skirti apie 5,15 mlrd. litų valstybės lėšų, o tai yra maždaug 10 proc. daugiau nei šiemet, kai numatyta išleisti 4,74 mlrd. litų. Tiesa, finansavimo didėjimas labiausiai susijęs su planuojamomis suskystintų dujų terminalo statybomis.

Iš dvylikos išskirtų sričių krašto apsauga pagal finansavimą yra aštunta. Jai skiriama 103,8 mln. litų. Tačiau šitame skirsnyje įrašyta turbūt pati skandalingiausia eilutė. Jau net nebejuokinga, tačiau Valstybės saugumo departamento pastato Vilniaus Pilaitės rajone statyboms kitąmet išleisime dar 15 mln. litų, nors, kaip išsiaiškino Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, jos jau kainavo daugiau nei 300 mln. litų.

Beje, pernai kitų metų Valstybės investicijų programoje minėtoms statyboms buvo numatyta kur kas mažiau - 11,8 mln. litų. Po 15 mln. litų saugumiečių pastato statyboms planuojama išleisti ir 2015 bei 2016 metais. Ir tai toli gražu dar ne pabaiga, mat dokumente parašyta, kad 2014 metų sausio 1-ąją likutinė priemonės „VSD pastato statyba“ vertė bus 154 mln. litų. Kitaip tariant, dar tiek trūksta, kad pastatas pagaliau būtų baigtas. Taigi VSD rūmai (vien tik statyba ir įrengimas, o ne išlaikymas) iš viso šalies piliečiams kainuos kone pusę milijardo litų. Jei tokia suma būtų skirta socialinio būsto plėtrai, turbūt nebeliktų nė vienos šeimos, būsto belaukiančios eilėje. Rūmai pradėti statyti 2002 metais, o jų pabaiga numatoma 2020 metais.

Didžiausias kąsnis - keliams

Kaip ir kasmet, didžiausią programos finansavimo dalį gaus transportas ir ryšiai - 2 mlrd. 158,3 mln. litų. Iš jų didžiausia dalis - 107,2 mln. litų - atiteks susisiekimui valstybinės ir vietinės reikšmės keliais užtikrinti, o 650 mln. litų bus skirta susisiekimui geležinkeliais užtikrinti ir infrastruktūros plėtrai.

Antroji vieta atitenka eilutei „Kita veikla“ - 772,2 mln. litų. Energetikos ministerija iš šios sumos ketina 300 mln. litų išleisti suskystintų gamtinių dujų terminalo statyboms, 76 mln. litų - Ignalinos jėgainės tolesniems uždarymo darbams, 50 mln. litų - ES paramai „įsisavinti“. Ūkio ministerija ES paramai įgyvendinti perskirstys net 304 mln. litų.

Mokyklas toliau keis autobusiukai

Trečioji vieta atitenka švietimui - 624,8 mln. litų. Ir čia didžiausią išlaidų dalį sudarys ES struktūrinės paramos įgyvendinimas - 499 mln. litų. 51 mln. litų bus skirta aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programai. Iš jų kažkodėl net 50 mln. litų yra valstybės vardu pasiskolintos lėšos, nors tikrai galima buvo pinigų paieškoti nubraukiant finansavimą daug mažiau svarbiose srityse. Beje, vėl ketinama už 6 mln. litų pripirkti geltonųjų autobusiukų, tad belieka spėlioti, kiek mokyklų ir vėl ketinama uždaryti.

Aplinkos apsaugai Vyriausybė kitąmet ketina skirti 464,6 mln. litų. Ir čia didžiausia suma skirta programoms už ES paramos pinigus (Lietuvai pridedant savo dalį) finansuoti. Dar 7 mln. litų ketinama išleisti Lietuvos paviljonui pasaulinėje parodoje „EXPO 2015“ Milane įrengti, už 2,5 mln. litų bus įsigyjamos arba rekonstruojamos Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų patalpos. Kitos sumos - gerokai mažesnės.

Stiprins Turniškių apsaugą

Visuomenės apsauga gaus 365 mln. litų. Iš šitos srities įdomesnės eilutės tik kelios: toliau bus tvarkoma aplinka aplink Vidaus reikalų ministeriją (tiesa, tai kainuos palyginti nedaug - 300 tūkst. litų). 389 tūkst. litų kainuos valstybės rezidencijų komplekso Vilniuje, Turniškių gatvėje, saugumo priemonių įsigijimas bei įrengimas.

Toliau pagal finansavimo dydį seka sveikatos apsauga - 269,5 mln. litų. „Brangiausia“ eilutė - sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo programos įgyvendinimas (93,1 mln. litų).

Nesibaigiantis remontas

Septintąją vietą pagal finansavimą užima žemės ūkis - 126,3 mln. litų. Ir vėl bus leidžiami pinigai nuolat rekonstruojamam ir, atrodytų, jau surekonstruotam Žemės ūkio ministerijos pastatui. Kitąmet tam išleisime 1,97 mln. litų.

Tik devintoji yra kultūra, kuriai 2014 metų Valstybės investicijų programoje numatyta 97,4 mln. litų. Čia liūto dalis atiteks valstybės kultūros įstaigų (47,1 mln. litų) ir savivaldybių kultūros įstaigų (31,8 mln. litų) infrastruktūros plėtros programoms.

Į socialinės apsaugos infrastruktūrą bus investuojama dar mažiau - 93,9 mln. litų. Pažymėtina, kad socialinio būsto plėtrai atiteks vos 16,4 mln. litų, todėl akivaizdu, kad eilės prie socialinių būstų vėl pailgės. Beje, pernai buvo žadėta, kad tam kitąmet bus skirta 16,7 mln. litų - 300 tūkst. litų daugiau.

Kaliniai - svarbiau

Valstybės valdymui ketinama iš programos skirti 47,7 mln. litų., o tai daug daugiau nei anksčiau (šiemet - 38,5 mln., pernai - 31,9 mln. litų).

Iš įdomesnių išlaidų galima paminėti, kad Prezidentūra už 2,58 mln. litų galės įsigyti ilgalaikio turto ir užtikrinti savo pastatų būklę, Seimas už 1,7 mln. litų įsigis skaitmeninės televizijos įrangą, ilgalaikio turto, atnaujins vaizdo transliacijų sistemą bei koreguos Seimo I rūmų rekonstrukcijos projektą. Vyriausybė už 700 tūkst. litų užtikrins savo pastatų būklę.

Ir galiausiai paskutiniąją vietą Vyriausybės prioritetų sąraše užima viešoji tvarka - 32,7 mln. litų. Tiesa, nelabai aišku, kuo su viešąja tvarka susijęs įkalinimo įstaigų rekonstravimas, tačiau tam planuojama išleisti 9,1 mln. litų. Beje, pernai patvirtintoje 2013-2015 m. Valstybės investicijų programoje buvo numatyta, kad tam 2014 metais atiteks tik 3,7 mln. litų. Pavyzdžiui, poliklinikų remontui kitąmet numatyta 6,8 mln. litų. Turbūt kaliniai nusipelnė geresnių sąlygų nei pacientai.

Rimvydas JASINAVIČIUS, ekonomistas, Mykolo Romerio universiteto profesorius, pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo pramonės ministras:

- Valstybės saugumo pastato statyboms iš viso ketiname išleisti beveik pusę milijardo litų. Ar ne per didelė prabanga Lietuvai?

- Visada darant kažkokias išlaidas reikia nuspręsti, ar tai išlaidos, ar investicija. Jei nusprendžiama, kad tai investicija, tada reikia žiūrėti, kokia bus investicinė grąža. Tačiau apie tai niekas nekalba. Kalbant apie saugumo technologijas, tai jos labai brangios. Tačiau manau, kad vis tiek tokia suma Lietuvai per didelė.

- Bet dabar jau daugiau nei 300 mln. litų išleista tik mūrams, ne įrangai.

- Tada tai jau iš viso milžiniški pinigai. Nes paprastai skaičiuojama, kad kvadratinio metro statyba kainuoja nuo pusantro tūkstančio iki trijų su puse tūkstančio litų. Už tokią sumą jau galima pastatyti kelis šimtus tūkstančių kvadratų. O tai jau - pusė miesto.

- Ką už pusę milijardo litų, kuriuos išleisime VSD rūmų statybai, galima nuveikti?

- Pavyzdžiui, galima būtų pastatyti daugybę socialinių būstų. Socialinio būsto kvadratinio metro statyba kainuoja daugiausia 1,5 tūkst. litų. Padalykime: gausime apie 330 tūkst. kvadratinių metrų. Socialinis būstas užima apie 30 kvadratų, tad išeitų daugiau nei 11 tūkst. butų.

- Kur logika? Statomi prabangūs rūmai, o mokyklos uždaromos, nes joms išlaikyti pinigų nėra. Aišku, tiesioginės investicinės grąžos jos neduoda, pelno - taip pat, bet...

- Nesutinku dėl to. Visas švietimo procesas, visas lavinimas turi būti vykdomas kaip investicinis projektas. Jei jūs jauno žmogaus laiku neapmokysite, tai jis garantuotai taps išlaikytiniu ar net nusikaltėliu. Jis tada ne tik nekurs jokios naudos valstybei, jokios grąžos neduos, bet į jį reikės toliau dėti pinigus. Jis ne tik kad savęs neišlaikys, nemokės mokesčių valstybei, nekurs BVP, bet dar ims iš valstybės pašalpas. Jei uždarome mokyklą, mes iškart padarome žalą savo ateičiai, nes tas jaunas žmogus laiku jau negaus gebėjimų, kad galėtų būti visaverčiu visuomenės nariu.

- O kaip jūs vertinate kai kurių pramonininkų atstovų pasipiktinimą Valstybės investicijų programos eilute, numatančia muziejaus statybą? Piktintasi, kam tos išlaidos, kurios neduoda pelno.

- Per daug kategoriška reakcija. Pavyzdžiui, socialinė parama nėra investicija. Tai yra išlaidos: mes sumokame - žmogus toliau gyvena. Jei valstybė turės tik išlaidas, tai skurs vis labiau. Bet, pavyzdžiui, muziejai irgi yra investicija, jie yra reikalingi: išsaugo paveldą, ugdo žmones, skatina patriotizmą ir t.t. Tiesa, reikia žiūrėti, koks bus lankomumas. Jei muziejus bus tuščias, tai investicija bus neatsiperkanti, nes žmonių neugdys. Taip pat reikia apskaičiuoti ir, pavyzdžiui, statant arenas. Nes jų išlaikymas kasmet siekia mažiausiai 10 proc. arenų kainos. Jei žmonės lankosi, vyksta renginiai - viskas gerai, viskas atsiperka. O jei arenos stovi tuščios? Kam tuštiems dalykams dar leisti pinigus?

Pavyzdžiui, ir mokyklų nykstančiuose kaimuose statyti nereikia. Tačiau jei jau jos pastatytos, tai kam jas uždaryti? Jas reikia išnaudoti. Aš ne kartą esu sakęs: miesteliuose mokyklos turi tapti ne tik vaikų ugdymo centru, bet ir visos visuomenės švietimo centru, kultūros centru, kur žmonės galėtų susirinkti.

- Ir dar vienas pastebėjimas. Ar jums nėra keista, kad į įkalinimo įstaigų sąlygų gerinimą investuojama daug daugiau nei į, tarkime, poliklinikų būklę?

- Prioritetas tikrai keistas, logikos jokios nėra.