SNORAS Klaipėdos neskandina

Nepaisant šių diskusijų aišku yra viena, kad pinigų šiame banke turinčios įmonės ir žmonės nepatogumų turės dar bent mėnesį, kol Vyriausybė įvykdys savo planą suskaidyti SNORĄ į "gerą" ir "blogą" bankus. Atlyginimus per šį banką gauna Klaipėdos policininkai, gaisrininkai, universiteto darbuotojai, dalis medikų. Jiems, kaip ir visiems kitiems SNORO klientams, nuo vakar per dieną bankomatuose jau buvo galima išsigryninti iki 500 litų, nors spaudos konferenciją surengęs laikinasis banko administratorius Simonas Freakley žadėjo, kad tokios operacijos bus galimos tik ketvirtadienio vakare. Šis limitas esą bus dar peržiūrimas ir "atlaisvintas kuo skubiau".

TERMINAS. Laikinasis SNORO administratorius konkretesnių komentarų nacionalizuoto banko likvidumo ir mokumo klausimus žada pateikti pirmadienį. Kad iki to laiko SNORAS nedirbs vakar jau informavo ir užrašai ant banko skyrių durų. Viliaus MAČIULAIČIO nuotr.

Tuo metu dauguma "Vakarų ekspreso" apklaustų didžiųjų Klaipėdos įmonių teigė neturėjusios finansinių reikalų su SNORU, tad ir problemų nepatirsiančios. Neramiausiai jaučiasi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir AB "Klaipėdos vanduo", nacionalizuotame banke turinčios milijonus litų siekiančias sumas.

Alternatyvos nebuvo?

Seimas ypatingos skubos tvarka vakar pradėjo svarstyti įstatymų pakeitimus, kurie liestų įvykdyti Vyriausybės planą dėl SNORO. Dėl to susidariusią situaciją parlamentarams pristatė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

V. Vasiliauskas tvirtino, kad įstatymų pataisų projektai teikiami tik dabar, nes bijota chaoso. Kartu jis pabrėžė, jog SNORO akcininkai dar liepą buvo įspėti dėl veiklos rizikos ir kitų faktorių, bet nieko nedarė. Dėl to nuo rugsėjo vidurio SNORE buvo vykdomas inspektavimas ir pateikta ataskaita. Procesus, anot jo, pagreitino publikacijos apie neva prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotą neva lietuviškų bankų puolimą (tokia nepasirašyta publikacija antradienį pasirodė pirmajame "Lietuvos ryto" puslapyje, kurio dalis akcijų priklauso SNORO antrinei įmonei).

"Alternatyvos vakarykščiam sprendimui nebeliko. Jeigu būtume nieko nedarę, problema būtų tik didėjusi, nes bankas pūtėsi. Galiu pasakyti, kad šiandien indėliai saugesni nei buvo vakar", - tvirtino V. Vasiliauskas.

Anot jo, sprendimai buvo priimti skubotai, nes pastebėta, kad nuo antradienio ryto, kai pasirodė "Lietuvos ryto" straipsnis, Lietuvos banke dingo apie 200 mln. Lt SNORO turėtų atsargų.

I. Šimonytė aiškino, kad kraštutinė priemonė - banko nacionalizavimas - buvo pasirinktas todėl, kad kitos pagalbos formos gali būti taikomos tik tam tikromis sąlygomis bei reikalautų akcininkų bendradarbiavimo, o jie "niekada dėl finansinio tvarumo užtikrinimo sąlygų nėra kreipęsi".

Ministrės teigimu, akcininkams bus atlyginta už nusavintas banko akcijas pagal tikrąją jų vertę, todėl bus atliekamas turto vertinimas.

"Jeigu bus ką mokėti, akcininkams bus sumokėta į jų nurodytas sąskaitas", - sakė ministrė.

Jos teigimu, Vyriausybė stengėsi neleisti bankui bankrutuoti, nes tai reikštų, kad visi mokesčių mokėtojai privalėtų atlyginti patirtą žalą indėlininkams, banke turintiems indėlių iki 100 tūkst. eurų.

Kiti bankai - saugūs

V. Vasiliauskas tvirtina, kad Vyriausybei perėmus SNORO akcijas nerimauti dėl kitų bankų nėra jokio pagrindo.

"Visi kiti bankai yra visiškai likvidūs, jie visiškai galės patenkinti visų į juos besikreipiančių asmenų poreikius. Iš tikrųjų nėra reikalo bėgti į tuos bankus, nėra jokio preteksto išsiminėti indėlių, tarp jų ir valstybės įmonių, valstybės institucijų", - sakė V. Vasiliauskas.

Lietuvos bankas vakar pranešė, kad ketvirtadienio 12 val. duomenimis, šalies bankai veikia įprastu režimu. Reikšmingų tarpbankinių lėšų persiskirstymų neužfiksuota. Likvidumo situacija šalies bankuose, taip pat ir vietos kapitalo buvo stabili.

Atlieka tyrimą

Generalinė prokuratūra informavo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, vykdydama tyrimą dėl SNORO patikrinimo metu nustatytų galimų pažeidimų, sieks apklausti banko vadovus ir pagrindinius akcininkus, vakar pradėtos jų turto paieškos Lietuvoje ir užsienyje bei pradėti taikyti turto areštai.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl galimo apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir pinigų plovimo, tačiau pranešimai apie įtarimus šiuo metu niekam dar nepateikti. Be to, prokurorai vertina "Lietuvos ryte" antradienį pasirodžiusią informaciją ir jos įtaką SNORO veiklai.

Pašalpos ir pensijos - saugios

"Sodra" vakar informavo, kad visi socialinių išmokų gavėjai, turintys sąskaitas SNORE ir per jį iki šiol gavę išmokas, turėtų būti ramūs - jiems priklausantys pinigai niekur nedings. "Žmonėms bus išmokėtos visos priklausančios išmokos, niekam nedings nei vienas litas", - rašoma pranešime.

Lapkričio 17 d. duomenimis, šį mėnesį socialines išmokas per SNORĄ yra gavę 59 172 žmonės. Spalį jas gavo 65 206. Tai sudaro apie 8 proc. "Sodros" išmokų gavėjų.

Daugumos nepalies

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento direktorės Aldonos Špučienės teigimu, savivaldybei dėl SNORO nekilo jokių problemų, nes ji šiame banke neturi nei iždo, nei einamosios administracijos sąskaitų. Visgi vakar buvo renkama informacija kiek nepatogumų dėl to patirs savivaldybei priklausančios įmonės ir įstaigos, nes kai kurios jų turėjo sąskaitų šiame banke.

AB "Klaipėdos energija" informavo SNORE turinti tik nežymią suma, susijusią su darbo užmokesčiu, skirtu 4 darbuotojams, kurie naudojasi šio banko paslaugomis. Tik 2 proc. šios įmonės klientų už šilumą atsiskaitydavo per SNORĄ, tad jokių lėšų jame nėra užstrigę. Jokių nepatogumų sako nepatirsianti ir atliekų rinkliavą uostamiestyje administruojanti bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, susisiekimą viešuoju transportu organizuojanti VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas".

Didžiųjų Klaipėdos įmonių - Vakarų laivų gamyklos, "Klaipėdos baldų", "Klaipėdos naftos", "Klaipėdos kartono", Klaipėdos konteinerių terminalo, Jūrų krovinių kompanijos "Bega", Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) - atstovai irgi tvirtino neturintys jokių finansinių sąsajų su SNORU.

"Pagrindinė problema yra ne ta, kad nacionalizuotas bankas, o ta, kad dabar bandoma kelti paniką. Jei žmonės bus įbauginti ir pradės atsiimti pinigus iš kitų bankų, tada galime sulaukti tikrosios bankų griūties. Bet aš tikiuosi, kad šitaip nenutiks", - sakė AB "Smiltynės perkėlos" vadovas Darius Butvydas.

"Su SNORU dirbome, tačiau dabartinė situacija tikrai neturės jokios reikšmingos įtakos mūsų veiklai", - sakė UAB "Vakarų medienos grupė" vadovas Viktoras Adomaitis.

"Apie mūsų bendrovės sąskaitas ir kitus finansinius reikalus tikrai negaliu kalbėti viešai, nes tai komercinė paslaptis ir tokia mano reakcija yra natūrali. Kiek žinau, dalis mūsų klientų dirba su SNORO banku, tad gali būti, jog jie patirs įvairių sunkumų", - teigė Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas.

"Istorija kartojasi"

Petras KRAVTAS, verslininkas, buvęs Vakarų banko vadovas

Scenarijus lygiai toks pat, kai buvo susidorojama su Vakarų banku. Aš irgi buvau komandiruotėje, ji buvo iš anksto suderinta. Pasirodė publikacija "Lietuvos ryte", kad apribojamas Vakarų banko kreditavimas, ir viskas prasidėjo - kitą dieną indėlininkų masė Turgaus gatvėje. Per savaitę buvo išduota apie 20 milijonų litų. Tai buvo Vakarų banko griūties pradžia. Nors ir netekęs pasitikėjimo, bankas dar beveik metus dirbo pelningai ir daugeliu atvejų buvo pranašesnis už kitus tada veikusius. Bet paskui 12 metų teko tampytis teismuose, kurie ne tik išteisino mane, bet ir nerado nė vieno vagies.
Aišku, mes dabar nežinome tikrosios SNORO situacijos, tačiau spaudos konferencijos metu buvo matyti, kad jos nežino ir Lietuvos bankas. Bet kaip tada galima priimti tokius drastiškus, nepamatuotus sprendimus dėl veikiančio banko, kuris iki antradienio tvarkingai vykdė veiklą, nestabdė mokėjimų? Jei net ir trūksta kažkiek turto, kurį gali sudaryti kokie nors vertingi pastatai, reikia sėsti ir kalbėtis su banko vadovais, juk nesunku visą tai ištaisyti. Ir tikrai pirmiausia reikėjo pasamdyti rimtą tarptautinę kompaniją, kuri būtų operatyviai viską patikrinusi ir išsiaiškinusi. Mano atrodo, kad Lietuvos banko kompetencija nelabai padidėjo nuo Vakarų banko laikų. Tada atvyko trys mergaitės ir per tris dienas atliko auditą, kuriam realiai atlikti reikėjo apie pusmečio. Dabar vienintelė SNORO viltis yra tai, kad jo reikalais ėmėsi rūpintis tarptautiniai ekspertai.
Reikia atsiminti, kad SNORAS savo jėgomis sėkmingai atlaikė visą bankų krizę ir dirbo pelningai. O ką reiškia šimtus milijardų turintiems skandinaviškiems motininiam bankams įmesti kokį vieną ar du milijardus savo antriniam bankui, veikiančiam Lietuvoje?
Sunku dabar pasakyti, kam naudinga pašalinti iš rinkos SNORĄ, kuriame, ko gero, nemažai žmonių laiko savo pinigus, bet konkurencijos veiksnio tikrai atmesti negalima.
Manau, kad atidarius sąskaitas žmonės tikrai pradės išsiimti pinigus, tad SNORO laukia sunkūs laikai. Man nelabai suprantamas ir planas padalinti SNORĄ į "gerą" ir "blogą" bankus atskiriant prastus ir gerus aktyvus. Juk tokių visada turi bet koks bankas, ir iš gerųjų pelno kompensuoja prastuosius.

"Lieka tik laukti"

Leonas MAKŪNAS, "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius

Laisvas lėšas laikydavome įvairiuose bankuose, bet kaip tyčia, didžioji jų dalis yra padėta kaip indėliai SNORE. Tikslios sumos negaliu atskleisti, bet kalba eina apie milijonus. Dabar jau nieko nebelieka tik laukti ir tikėtis, kad viskas bus gerai. Jei lėšų neatgausime iki metų galo, gali kilti problemų įgyvendinant projektus, kuriems reikia savų lėšų. Pavyzdžiui, tinklų išpirkimui.
O šiaip mūsų pagrindinis bankas yra SEB. Tad darbuotojams algų mokėjimas nesutriks. Tik apie ketvirtadalį mokesčių už vandenį klientai mokėdavo per tarpinę SNORO sąskaitą, iš kurios pinigus pasiimdavome, kai susikaupdavo didesnis kiekis. Laimei, mokėjimai paprastai pradedami daryti nuo 15 dienos, tad šiuo metu toje sąskaitoje yra užstrigę tik 11 tūkstančių litų.

"Pagrindo nematyti"

Antanas BOSAS, Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos vadovas, politikas

Korporacija neturi jokių santykių su SNORU, tad jai niekaip neatsilieps šios peripetijos, tačiau tiek kaip verslininkas, tiek kaip politikas manau, kad tokiems veiksmams turi būti realus pagrindas, o jo kol kas kas nematyti. Net jei SNORAS ir turi problemų, elgtis reikėjo kitaip - nesukeliant panikos ir ažiotažo. Su sistema, kuri neturi senų tradicijų, būtina elgtis labai atsargiai. Tačiau reikia pasakyti, kad ažiotažo pradžiai davė publikacija "Lietuvos ryte", o jeigu jai įtakos turėjo SNORAS, tai pats sau pasidarė meškos paslaugą.
Dabartinė situacija tikrai turės įtakos visai bankininkystės sistemai, nes žmonės pradėjo atsiimti indėlius iš lietuviškų bankų. Tarp jų SNORAS tikrai buvo stipriausias, tad pasekmės gali būti liūdnos.

"Buvome rakštis Skandinavijos bankams"

Raimondas BARANAUSKAS, SNORO prezidentas ir valdybos pirmininkas

Įvykdytas suplanuotas veiksmas - atimtas mano partnerio Vladimiro Antonovo turtas ir verslas, nes šis žmogus visada kai kam nepatiko Lietuvoje. SNORAS buvo normaliai valdomas ir veikiantis bankas, kuris neturėjo jokių problemų. Banko turto balansas siekia daugiau nei 8 milijardus litų. Bankas visada buvo mokus, nors sulaukdavome įvairių provokacijų.
Praėjusį penktadienį Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko sudaryta komisija SNORE vykdė planinę, kasmetinę inspekciją, kokios atliekamos visuose bankuose. Įprastai po tokio inspektavimo yra per 20 dienų parašoma Lietuvos banko ataskaita, į kurią mes turime teisę atsakyti, pateikti galbūt papildomų dokumentų. Po tokio inspektavimo surinktus duomenis Lietuvos bankas apibendrina ir paskelbia savo išvadas maždaug po dviejų mėnesių. Aš juk banke esu jau 18 metų, todėl žinau tas procedūras. Bet šį kartą nuo inspektavimo praėjo tik kelios dienos ir buvo nuspręsta nušalinti SNORO valdybą, tiesiog nacionalizuoti banką, net nežinant, ar jis turi kokių nors problemų. Lietuvos banko ataskaita dėl SNORO dar net nepradėta rengti. Apie kokią prastą turto kokybę galima kalbėti, jei dėl mūsų banko iš Lietuvos banko aš negirdėjau jokių pretenzijų.
Aš manau, kad tokiu būdu buvo tiesiog atimtas privatus verslas, nes SNORAS buvo rakštis Skandinavijos bankams - didžiausias ne skandinavams priklausantis bankas. Mūsų atžvilgiu buvo atlikti tikslūs veiksmai siekiant eliminuoti iš bankininkystės rinkos. Išrauti tą rakštį, kuri, matyt, trukdė skandinavams, sudarė rimtą konkurenciją. Juk SNORĄ mes sukūrėme patys, nuo nulio. Sukūrėme apie 2 500 darbo vietų. Tačiau privataus verslo atėmimas juk jau ne naujiena Lietuvoje. Taip atsitiko ir su LEO LT išardymu. Kai kada privatus verslas kai kam tiesiog tampa nenaudingas.
SNORO administratorius Saimonas Friklis, mano žiniomis, dirba už 140 tūkstančių eurų atlyginimą.

Iš interviu "Respublikai"

"Palaikau sprendimą"

Dalia GRYBAUSKAITĖ, prezidentė
Lietuvos bankas ir šalies Vyriausybė ėmėsi visų reikalingų veiksmų, kad užkardytų dėl neatsakingos SNORO veiklos šalies finansų sistemai ir indėlininkams kilusias grėsmes bei užtikrintų šalies bankų sektoriaus stabilumą ir patikimumą. Visiškai palaikau sprendimą perimti SNORO valdymą į valstybės rankas. Lietuvos bankas laiku užkirto kelią neatsakingai banko veiklai ir apsaugojo šiam bankui savo pinigus patikėjusius žmones ir verslą nuo galimų nuostolių. Buvo užkirstas kelias galimai finansinei manipuliacijai tiek Lietuvos valstybės turtu, tiek žmonių pinigais. Šis precedentas demonstruoja, jog ateityje Lietuvoje nebus vietos nei lietuviškiems, nei tarptautiniams ar iš užsienio atvykusiems finansiniams spekuliantams ir manipuliantams
Banko pertvarkai pasirinktas saugiausias ir greičiausias, daugelyje šalių išbandytas kelias. O banko problemas sukėlusių asmenų veiksmai bei atsakomybė turi būti įvertinti nedelsiant. Lietuvišku banku šį banką pavadinti sunku - 68 procentų akcijų priklauso Rusijos piliečiui. Šis bankas buvo valdomas ir realiai buvo nuosavybė tik dviejų asmenų. Taigi šio banko buvimas Lietuvoje ilgą laiką atrodė įdomiai. Tikiuosi, kad pradedame skaidresnę ir atsakingesnę epochą mūsų bankinkystėje.

"Renkamės kitą banką"

Gedeminas KARALIUS, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas
21 dieną turime gauti avansus. Net neabejoju, kad ši operacija bus įvykdyta, nes jau šiandien renkamės kitą banką, su kuriuo bendrausime. Tik artėjant išmokėjimo terminui Finansų ministerija pervesdavo lėšas į SNORO banke esančią sąskaitą. Taigi jau šią savaitę sudarysime sutartį su kitu banku, kur ir bus pervesti avansams skirti pinigai. Tiesa, SNORO banko kortelėse laikantys pinigus gaisrininkai jaučiasi ne itin jaukiai negalėdami vykdyti jokių finansinių operacijų.

"Tikime, kad išsispręs"

Vladas ŽULKUS, Klaipėdos universiteto rektorius
Klaipėdos universitetas turi sąskaitas ne viename banke, tačiau daugiausia bendradarbiavome su SNORU. Liūdniausia dėl to, kad ir atlyginimai universiteto darbuotojams pervedinėjami per šį banką. Tiesa, mes juos sumokame iki 4-6 dienos, tad tikime, kad iki tos datos viskas išsispręs, juk situacija sprendžiama vyriausybiniu lygiu. Dabar lieka laukti, nes nuo mūsų niekas nepriklauso. Tačiau žinios apie SNORĄ suneramino ir mane, ir kitus universiteto darbuotojus. Bet jokios panikos kol kas nėra - jau turime kitų bankų pasiūlymų bendradarbiauti, manau viskas išsispręs

"Žinoma, kad neramu"

Eugenijus GENTVILAS, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius
Direkcija pinigus laiko keturiuose bankuose, o SNORE turi 5 sąskaitas. Iš pradžių turėjome tik vieną sąskaitą, tačiau siekdami sumažinti riziką ir žinodami, kad kiekvienai sąskaitai egzistuoja 100 tūkstančių eurų draudimas, difersifikavome ją į penkias. Nenorėčiau detalizuoti kokios sumos yra tose sąskaitose, bet kalbama apie milijonus. Žinoma, šiek tiek neramu, nes man ir tūkstančio litų būtų gaila, jei jie prapultų. Tačiau aš nemanau, kad dabar turėtų atsitikti didelė tragedija.

"Lieka tik pasidžiaugti"

Antanas GRICIUS, autotransporto įmonės savininkas
Turėjome ten net 600 tūkstančių dolerių indėlį, bet prieš pusmetį gavome negeros informacijos apie SNORO vadovus ir nusprendėme pasitraukti, išeiti į kitą banką. Dabar lieka tik pasidžiaugti dėl to. Mano žiniomis, Klaipėdoje yra ir tokių vežėjų, kurie SNORE turėjo 2 milijonų litų indėlius.

Informacija

AB banko SNORAS klientai atsakymus į klausimus, kada ir kaip bus atnaujintas paslaugų teikimas, apie indėlius, lėšas sąskaitose ir apie kitą banko veiklą gali gauti paskambinę AB bankas SNORAS telefono numeriu Vilniuje (8-5) 239 22 39. Atsiliepus spausti mygtuką "3" ir bendrauti su konsultantu. Informacija taip pat teikiama Lietuvos banke telefono numeriais Vilniuje (8-5) 268 00 29, 268 00 30.
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2011 m. rugsėjo pabaigoje "Snoro" išleisti skolos vertybiniai popieriai sudarė 267 mln. litų, fizinių asmenų indėliai - 4,035 mlrd. litų, privačių įmonių indėliai - 1,479 mlrd. litų, valdžios instititucijų indėliai - 165 mln. litų, valstybės ir savivaldybės įmonių indėliai - 264 mln. litų, o skolos bankams ir kitoms kredito įstaigoms - 442 mln. litų.