Skundžiamas Generalinės prokuratūros sprendimas nesuteikti specialaus liudytojo statuso Michailui Gorbačiovui

R.Povilaičio teigimu, prokuroratūra netinkamai įvertino jo prašyme suteikti M. Gorbačiovui specialaus liudytojo statusą nurodytas aplinkybes, netyrė ir nesiaiškino, ar egzistuoja teisinis pagrindas jam suteikti tokį statusą.

„Taip pat prokuratūra nepasisakė, kodėl nemato galimybės tiesiogiai kreiptis į tyrimui reikšmingus Rusijos Federacijos piliečius, kviečiant juos būti liudytojais ir duoti parodymus savo iniciatyva, atvykstant apklausai į Lietuvą. Čia pirmiausia turiu omenyje TSKP CK politinio biuro demokratiškojo sparno atstovus Vadimą Medvedevą bei Anatolijų Černiajevą", - tuo, kad prokuratūra atliko ne viską, kas galima ir dėl to jos sprendimas yra nepagrįstas bei naikintinas, įsitikinęs R. Povilaitis.

Pasak jo, vykdant ikiteisminį tyrimą, surinkta užtektinai duomenų ir netiesioginių įrodymų, leidžiančių jei ir ne pareikšti konkrečius kaltinimus ar įtarimus M. Gorbačiovui, kaip tuometiniam TSRS vyriausiajam karinių pajėgų vadui, dėl aplaidaus karo vado pareigų vykdymo (pagal BK 1131 str.), tai bent jau konkrečiai jo atžvilgiu tęsti ikiteisminį tyrimą, suteikiant jam specialiojo liudytojo statusą.

Tuo tarpu Generalinė prokuratūra savo sprendimą pagrindė vieninteliu argumentu, esą M. Gorbačiovui suteikti specialiojo liudytojo statuso nėra galimybės, nes pastarasis atsisako bendradarbiauti su prokuratūra.

„Tačiau čia M. Gorbačiovo sutikimas ar nesutikimas, lygiai kaip ir noras ar nenoras bendradarbiauti su Generaline prokuratūra tęsiamame ikiteisminiame tyrime, neturi didesnės teisinės reikšmės", - tikina R. Povilaičiui atstovaujantis advokatas Albertas Buta. Pasak jo, prokuroro nutarimas apklausti asmenį, kaip specialųjį liudytoją gali būti priimamas tiek prieš tai gavus jo rašytinį sutikimą būti apklaustam, tiek prokurorui pačiam nustačius, kad yra pagrindas apklausti asmenį kaip liudytoją apie jo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.

„Asmuo gali ir nesutikti būti apklaustas kaip specialusis liudytojas, tačiau, kiek man žinoma, šiuo klausimu Generalinė prokuratūra M. Gorbačiovo pozicijos nežino", - komentuoja R. Povilaitis. Asmens apklausa specialiuoju liudytoju nesuteikia jam įtariamojo statuso, o tuo pačiu neleidžia taikyti procesinės prievartos ar kardomųjų priemonių, todėl tai galėtų būti paskata M. Gorbačiovui savo iniciatyva atvykti į Lietuvą ir savanoriškai duoti parodymus.

R. Povilaičio nuomone, iš byloje jau surinktų duomenų galima daryti preliminarią išvadą, jog M. Gorbačiovas galėjo žinoti, tačiau sąmoningai ignoravo informaciją, iš kurios buvo aiškiai matyti, kad pavaldiniai ketina įvykdyti ir jau vykdo karo nusikaltimus, vykdydami neteisėtą agresiją prieš civilius gyventojus, užiminėdami civilinius objektus, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad tam būtų užkirstas kelias.

Sausio 11 d. R. Povilaitis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas M. Gorbačiovui suteikti specialiojo liudytojo statusą, informuoti apie tai jį tiesiogiai ir pakviesti savo iniciatyva atvykti į Lietuvą duoti parodymus dėl sausio 13-osios įvykių. Taip pat buvo prašoma tiesiogiai, t.y. įteikiant pranešimą ne per Rusijos Federacijos institucijas, o žinomais kontaktiniais adresais, kviesti atvykti į Lietuvą ir kitus galimus liudytojus šioje byloje.

Dabartiniu raštu R. Povilaitis prašo panaikinti prokuratūros sprendimus nesuteikti M. Gorbačiovui specialiojo liudytojo statuso bei kviesti jį savo iniciatyva atvykti į Lietuvą ir duoti parodymus apie jam žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės vykdomam ikiteisminiam tyrimui, taip pat atsisakymą tenkinti prašymą tiesiogiai kreiptis į šiai baudžiamajai bylai reikšmingus parodymus galinčius duoti liudytojus - Rusijos Federacijos piliečius, kviečiant juos liudyti savo iniciatyva, atvykstant apklausai į Lietuvą.

Šiais metais sukako 25 metai nuo kruvinosios sausio 13-osios nakties, kuomet dėl SSRS karių vykdytų veiksmų prie Spaudos rūmų, Televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato buvo nužudyta 14 civilių, 32 buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, daugiau nei 1 000 buvo sužaloti. Šių metų sausį baudžiamoji byla „Dėl 1991 m. sausio mėn. įvykių Lietuvoje" pradėta nagrinėti teisme.