Skolų akmuo jau virsta Puntuku (valstybės skolos skaitiklis)

Finansiniu požiūriu Lietuvai 2012-ieji labai įtempti - per metus mūsų šalis privalės pasiskolinti mažiausiai 9,4 mlrd. litų, kad galėtų tvarkyti jau esamą skolą, grąžinti apie tris su puse milijardo tikrosios skolos bei galėtų finansuoti numatytą valstybės biudžeto deficitą. Daugiau Lietuva yra skolinusis tik 2010 m. (12,80 mlrd. litų) ir 2009 m. (13,81 mlrd. litų). Skirtumas tas, kad šiandien atsirita nauja galbūt daug gilesnė krizės banga, o iki ausų jau suspėjusiai prasiskolinti Lietuvai niekas naujų kreditų lengvai dalyti nežada.

Valstybės skolos skaitliklis

Galbūt dėl to iškart po Naujųjų įsiplieskusios diskusijos apie naująjį skolinimosi maratoną labiau primena turgų nei rimtas šnekas apie tikrąją padėtį valstybės finansuose. Be to, neaišku, ar iš anksto numatytos skolintis sumos užteks.

Pasvarstymais, o ne konkrečiais faktais žiniasklaidą maitina netgi Finansų ministerija. Dalis ekonomikos ekspertų neabejoja, kad tokios slėpynės yra susijusios su artėjančiais rinkimais.

Teisybės kalbėti neapsimoka - jei pasiskolinti itin didelės sumos kartais nepavyktų ar ji būtų daug didesnė nei ta, apie kurią kalbama dabar, ir valstybės finansų sistema atsidurtų ant bankroto ribos, visa tai atsirūgtų ne tik finansų ministrei Ingridai Šimonytei, bet ir valdantiesiems, mat rinkėjai kartais būna ypač negailestingi.

Derybas su skolintojais gaubia migla

Nors išoriškai ir stengiamasi demonstruoti belgišką ramybę, daugelis dalykų rodo, kad šiuo metu Lietuvos finansų sistemą vairuojantys šios srities specialistai nesugeba valdyti situacijos. Tai patvirtina ir tas faktas, kad skleisdama informaciją prieštarauja vieni kitiems netgi pačios Finansų ministerijos pranešimai.

Pradėkime nuo fakto, kad ankstesniais metais apie dar vieną skolinimąsi tarptautinėse rinkose valstybės vardu būdavo pradedama kalbėti anksčiausiai kovo mėnesį. Tačiau vos prasidėjus šiems metams vienas žinių portalas neva remdamasis iš Finansų ministerijos gauta informacija jau sausio viduryje paskelbė informaciją, kad Lietuva esą nusamdė Prancūzijos banką „BNP Paribas“ ir britų banko „Barclays“ padalinį „Barclays Capital“ tarpininkauti platinant naują euroobligacijų emisiją.

Atskleista ir tai, kad Lietuva reikiamą sumą skolinsis Amerikoje ir ji sieks 1 mlrd. JAV dolerių (3,45 mlrd. litų). Prognozuojamos metinės palūkanos - 6-7 proc. Anot pranešimų, procesas visu tempu jau turėjo vykti praėjusią savaitę.

Tokios, o ne kitokios sumos Lietuvai reikia ne jau turimai maždaug 42 mlrd. litų skolai tvarkyti, o jos daliai grąžinti. Tai pirmas atvejis šalies istorijoje, kai investuotojams turės būti grąžinta milijardais litų skaičiuojama suma.

Tačiau „Respublikai“ atsiųstame atsakyme Finansų ministerija jau teigė visai ką kita.

„Atkreipiame dėmesį, kad Lietuva nėra paskelbusi apie ketinimus išleisti euroobligacijų emisiją - šiuo metu vyksta susitikimai su investuotojais, o tai toli gražu nereiškia sandorio. Kaip minėjome, sprendimas dėl euroobligacijų emisijos iš esmės priklauso nuo rinkos sąlygų, o su investuotojais susitinkama nebūtinai tam, kad būtų sudaryti sandoriai. Dėl to šiuo metu tiesiog nėra ką komentuoti - nei apie palūkanų normą, nei apie sumas ar datą“, - savo atsakyme lyg kirviu nukirto ministerijos atstovas Giedrius Šniukas.

Ar užteks numatyto skolos limito?

Slapukavimą primena ir kiti su pinigų skolinimusi tarptautinėse rinkose susiję Finansų ministerijos teiginiai.

Pavyzdžiui, savo atsakyme dienraščiui Finansų ministerija neneigė, kad dalis 2011 m. lapkritį išplatintos 750 mln. JAV dolerių (2,025 mlrd. litų) euroobligacijų emisijos buvo perskolinta nacionalizuoto banko „Snoras“ indėlininkų indėliams grąžinti.

„Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įmonei valstybė suteikė paskolą, kuri užtikrino šių įsipareigojimų vykdymą. Valstybė paskolino laikinai laisvas iždo lėšas, kurias papildė ir 2011 m. lapkričio pradžioje išplatintos euroobligacijų emisijos įplaukos“, - tvirtino Finansų ministerijos atstovas G.Šniukas.

Kartu jis pabrėžė, kad indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įmonė paskolą, kuri siekė 3,3 mlrd. litų, esą grąžins iš lėšų, gautų bankroto proceso metu pardavus „Snoro“ turtą, taip pat iš draudimo įmokų, mokamų į Indėlių draudimo fondą, bei investicijų realizavimo pajamų.

Nuo 2002-ųjų veikiančioje valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ lėšų sukaupta galimiems indėlininkų praradimams kompensuoti tėra ašaros. Tuo tarpu „Snoro“ bankroto administratoriai pasigyrė Lietuvoje ir užsienyje suradę nacionalizuoto banko turto už 2 mlrd. litų. Arba - net 1,3 mlrd. litų mažiau, nei reikia grąžinti Lietuvos valstybei.

Bet administratorių nurodytas turtas įvertintas tik nominalia verte. Neaišku, ar jį pardavus iš tiesų bus gauta lygiai tokia pati suma ir realių pinigų. Juk, pavyzdžiui, ekspertai skaičiuoja, kad Lietuvoje esančius „Snoro“ objektus pavyks parduoti už daugių daugiausiai 70 mln. litų.

Tačiau Finansų ministerija atkakliai neigia, kad dėl „Snoro“ 2012-aisiais gali būti išleista dar viena papildoma euroobligacijų emisija, nes numatytos pasiskolinti 9,4 mlrd. sumos gali neužtekti visiems esamiems ir būsimiems šių metų valstybės įsipareigojimams vykdyti.

Skylės dydį skaičiuoja skirtingai

Keistai skaičiais manipuliuojama ir dėl to, kokios sumos 2011 m. valstybės biudžetas nesurinko iki iš anksto planuotos. Vienas didžiausiu žiniatinkliu save vadinantis portalas Lietuvoje, neva remdamasis Finansų ministerijos ataskaita, anksčiau pranešė, kad per visus praėjusius metus į valstybės biudžetą, be Europos Sąjungos paramos, gauta 16,482 mlrd. litų pajamų, arba 415,6 mln. litų mažiau, nei buvo planuota.

Pasklidus šiai informacijai nedelsiant viešumoje buvo išplatintas naujas pranešimas, kuriame finansų ministrė I.Šimonytė jau džiaugėsi, kad 2011-aisiais valstybės biudžete esą buvo pritrūkta „tiktai“ 250 mln. litų.

Maža to, kalbėdamas su „Respublikos“ žurnalistu, Finansų ministerijos atstovas G.Šniukas sakė, kad kiekvienais metais tikrieji nacionalinio, tarp jų - ir valstybės, biudžeto duomenys skelbiami tiktai kovo 31 d. Tad ar pagrįstas yra I.Šimonytės džiaugsmas? Ir ar 2011 m. valstybės biudžete atsivėrusiai skylei užkamšyti neprireiks papildomų už papildomas euroobligacijas surinktų lėšų?

„Planuotas 2011 m. deficitas neviršytas. Todėl jokių skolinimųsi, susijusių su 2011 metų biudžetų vykdymu, nebus, juolab kad to nebūtų net techniškai įmanoma atlikti 2012 metais“, - žadėjo G.Šniukas.

Antanas BURAČAS, akademikas:

Tai, kad Finansų ministerija vienąkart šneka viena, kitąkart - kita, ir tą patį daro finansų ministrė Ingrida Šimonytė - nieko keista. Juk artėja rinkimai ir reikia kai ką labai nepalankaus valdantiesiems nuslėpti.

Dabartiniai valdantieji valstybės vardu skolinosi labai daug. Iš dabartinės 42 mlrd. litų skolos po paskutinių Seimo rinkimų pasiskolinta apie 34 milijardai. Pridėjus šių metų numatytas už euroobligacijas gautas lėšas, mano paskaičiavimu, skolai tvarkyti Lietuvos valstybė jau bus priversta skirti net šeštadalį, arba 15 proc., bendrojo vidaus produkto. Tuo tarpu prognozuojamas jo augimas geriausiu atveju tebus 2,5 proc. Tas dalykas ir yra labiausiai slepiamas.

Turbūt nėra reikalo daug aiškinti, ką tai reiškia. Ritamės į duobę ir kada nors tikrai atsidursime Graikijos vietoje.

Manau, neteisi I.Šimonytė sakydama, kad Lietuva nesiskolins iš Tarptautinio valiutos fondo. Šį požiūrį reikėtų keisti. Kiti investuotojai tikriausiai Lietuvai skolins labai brangiai. Tuo tarpu fondas kol kas skolina pigiai, be to, labai sumažino politinius reikalavimus toms valstybėms skolininkėms, kurios valdo situaciją. Lietuva yra iš tokių, Pietų Europa - priešingai.