- Pirmiausiai būtų įdomu iš pirmų lūpų išgirsti apie vidaus reikalų ministro skyrimo peripetijas, nes versijų sklando kuo įvairiausių.
- Žinau, kad visuomenė svarsto visas versijas. Tai yra gerai, nes reiškia, kad žmonės yra neabejingi. Džiaugiuosi, kad Vidaus reikalų ministerijos kolektyvas labai gerai priėmė naująjį ministrą. Noriu priminti, kad aš teikiau iš viso šešis kandidatus ir tik iš trečio karto vienas buvo patvirtintas. Tik mano žemaitiškas kantrumas leido teikti kandidatus į ministrus tris kartus.
Visi kandidatai tikrai buvo labai stiprūs. Seimo narys Povilas Gylys - buvęs ministras, profesorius, akademinio sluoksnio atstovas. Kiti trys žmonės, siūlyti antru kartu, kai socialdemokratai nepanoro P.Gylio, irgi itin stiprūs. Advokatas Juozas Gaudutis - STT įkūrėjas, pirmasis jos vadovas, buvęs vidaus reikalų viceministras, buvęs prokuroras ypač svarbioms byloms. Pats Saulius Skvernelis jį gyrė daugelį kartų. Jaunas politikas Gediminas Onaitis irgi labai perspektyvus. Vidaus reikalų viceministro Elvino Jankevičiaus pavardę vos ne pirmą pasakiau, kad partijos prezidiume pradėjome svarstyti kandidatūras. Jis būtų buvęs pats geriausias kandidatas pratęsti suplanuotus darbus per likusius kadencijos mėnesius. Bet jis ne mūsų, o Socialdemokratų partijos narys. Pasišnekėjome su E.Jankevičiumi, jis sakė, jog gali pažadėti išstoti iš partijos ir neiti į rinkimus, kad galėtų susikoncentruoti į ministro darbą. Tada aš pasakiau: tai keičia situaciją ir aš tave teikiu. Bet socialdemokratams po Ričardo Malinausko pasitraukimo, matyt, atrodo, kad negalima leisti dar vienam rimtam partijos nariui trauktis iš partijos vien tam, kad jis gautų ministro postą.
Paskutiniai du pateikti - irgi puikūs žmonės. Kęstutis Bartkevičius - ilgametis Seimo narys, vienmandatininkas iš Mažeikių, turintis regioninės politikos patirtį, Tomas Žilinskas - turintis realaus darbo Vidaus reikalų ministerijoje patirtį, nes 7 metus vadovavo ministerijos Viešojo saugumo politikos departamentui, jaunas, moka daug kalbų, turi du aukštojo mokslo diplomus. Premjerui pastarasis tiko, o prezidentė jį pasirinko. Šiandien kaip tik su juo aptarėme būsimus darbus, bendradarbiavimą su mūsų partija bei frakcija ir duok, Dieve, jam sėkmės.
- Kokie didžiausi iššūkiai jo laukia?
- Pirmiausia - politikuojančios pareigūnų profsąjungos, kurios lyg ir turėtų ginti dirbančiuosius, tačiau kartu su buvusiu ministru išėjo politikuoti į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partiją. Taip statutiniai pareigūnai, kurie nešioja ginklą, negali elgtis. Jie visais įmanomais būdais nenorėjo atiduoti ministerijos ir ministro S.Skvernelio.
Įsivaizduokime, kas būtų, jei būtų išrenkamas šalies prezidentas, kuris yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Jei prieš jam prisiekiant Gynybos štabas ar kariuomenė pareikštų: mes jo neįsileisime, mums netinka. Ar čia nėra panaši situacija?
Naujajam ministrui taip pat gali tekti spręsti migrantų problemą. Po ES ir Turkijos susitarimo pasirašymo apskaičiuota, kad nuo 10 iki 20 mln. pabėgėlių artimiausiu metu turėtų užplūsti Europą. Kur jie tilps? Ar jūs norėtumėte pasidalyti savo butu su migrantais?
Be to, vienas oficialus pareigūnas yra sakęs, kad į Europą kartu su pabėgėliais pateko ir 5 tūkst. teroristų, kurie savo religinių vadų nurodymo tik ir laukia. Todėl mano pozicija yra tokia: pirmiausia turi būti uždarytos visos išorinės ES sienos. Antras dalykas - negali būti jokių nelegalių migrantų tarp vidinių ES sienų. Trečias dalykas - būtina atsisakyti priverstinio kvotavimo. Jei yra valstybių, kurios nori turėti pastovų pavojų - prašau, įsileiskite tuos migrantus. Tačiau aš jau šiandien girdžiu, kad tarp oficialių atskirų šalių pareigūnų ir tarp tų migrantų lyderių vyksta susitarimai. Migrantai sako, kad dar kiek palauks, dar nieko nesprogdins, jei įsileidusios valstybės neprimetinės savo tvarkos, jei niekas neatvyks į rajonus, kuriuos jie užėmė ir panašiai. Baisu. Kaip vidaus reikalų ministras suksis su tokia mano, kaip partijos pirmininko, pozicija? Aš įsivaizduoju, kad ministras privalo įgyvendinti Vyriausybės programą. Deja, partija „Tvarka ir teisingumas“ ne viena yra valdančiojoje koalicijoje, mes savo partnerių neįtikinome, kad iš viso nereikia įsileisti nė vieno migranto. Todėl ministras turės įgyvendinti Vyriausybės sprendimą.
- Ar nejaučiate nuoskaudos, kad buvo pareikšta, jog ministras negali būti jūsų partijos narys, nes partijai iškelta byla? Juolab kad tokiai pozicijai pritarė ir koalicijos partneriai socialdemokratai.
- Šitą kalbėjimą nurašyčiau į „lapsus linguae“ - apsirikimą šnekant. Nes jei kas nors iš tikrųjų galvotų taip, kaip buvo kalbama, tai tada visoms politinėms partijoms reikėtų slėptis po lapais. Nes tai vienu, tai kitu metu tai ant vienos, tai ant kitos partijos metamas koks nors šleifas, šešėlis - anksčiau būdavo populiarus politinis šešėlis, o dabar madingas teisėsaugos šešėlis. Prieš rinkimus visada tokie burbuliukai sprogdinami. Tačiau visuomenės nuomonės jie jau nebepakeičia. Skandalai Lietuvoje devalvavosi. Jei politikai meta menamus kaltinimus vieni kitiems ar tam net pasitelkia teisėsaugą, tikėdamiesi, kad žmonių nuomonei tai padarys įtaką, tai labai klysta. Žmonės tuo nebetiki.
Manau, kad socialdemokratai, mūsų koalicijos partneriai, irgi negalvojo, kad mūsų partijos narys negali būti ministru. Tiesiog vienas neatsargus žodis buvo išleistas.
- Europos Parlamente pradėtas svarstyti Lietuvos prokurorų prašymas panaikinti jūsų teisinę neliečiamybę, jūs teigėte sieksiąs, kad ši procedūra neužtruktų. Kodėl?
- Apie tai būtina pakalbėti plačiau. Europos Ministrų Taryba jau šešis kartus svarstė Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo mano atžvilgiu neįgyvendinimą. Paskutinį kartą svarstė kovo 8-9 dienomis. Ir davė jau trečią nurodymą Lietuvai iki liepos 15 dienos pateikti raportą, kuriame būtų išdėstyta, kaip išspręsta, kad aš galėčiau dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Įrašytas konkretus nurodymas leisti Rolandui Paksui dalyvauti rinkimuose jau 2016 metais. Tad dabar mano atžvilgiu yra jau penki tarptautinių institucijų sprendimai: Europos Žmogaus Teisių Teismo, Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komiteto ir trys Europos Ministrų Tarybos reikalavimai Lietuvai, paskutinis kurių Lietuvą pasiekė kovo 9 dieną. Tačiau niekas Lietuvoje nesikeičia. Nuo Strasbūro teismo sprendimo praėjo jau penkeri metai. Negana to, vietoje to, kad įgyvendintų tuos sprendimus, mano atžvilgiu išpučiamas kažkoks burbulas. Štai kur yra pagrindinė priežastis. Dabar bus galima sakyti, kad mes Strasbūro teismo neįgyvendinome, nes R.Paksas toks ir anoks, dėl jo neliečiamybės net sprendžia Europos Parlamentas. Man atrodo, kad tie žmonės, kurie organizavo perversmą 2004 metais, yra patekę į aklavietę. Norėdami pasiteisinti, kodėl neįgyvendinami tarptautinių institucijų sprendimai, jie sugalvojo kaltinimus kyšiais.
Kitą sesiją, kuri bus po pusantros savaitės, aš kalbėsiu su Europos Parlamento pirmininku Martinu Šulcu (Martin Schulz) bei Europos Komisijos pirmininku Žanu Klodu Junkeriu (Jean Claude Juncker) ir paklausiu: kodėl jūs, mieli ponai, rūpinatės žmogaus teisėmis Zimbabvėje, Konge, Ugandoje, Kazachstane, Kinijoje, bet nesirūpinate žmogaus teisėmis Lietuvoje, kuri yra ES narė. Manau, kad atsakymas bus aiškus ir konkretus: kad Strasbūro teismo sprendimus reikia įgyvendinti. Ir greitai įgyvendinti. Kitaip Lietuvos laukia du galimi scenarijai: arba finansinės sankcijos, arba balsavimo teisės atėmimas tiek Europos Taryboje, tiek Jungtinėse Tautose. Taip pat, kalbėdamas su šiais ponais (dėl priėmimo jau suderinta), aš paprašysiu, kad jie paspartintų teisinio imuniteto man atėmimo procedūrą, paaiškinsiu, kad aš tam nedarysiu absoliučiai jokių kliūčių. Man tik yra apmaudu, skaudu už valstybę, nes labai lengva ranka metami įtarimai, labai lengva ranka pasirašomas prašymas dėl imuniteto atėmimo žmogui, kuris, šiaip ar taip, dukart buvo sostinės meras, dukart - premjeras, buvo prezidentas. Ir toks kaltinimas garsinamas visoms ES valstybėms. Prabėgs keli mėnesiai ir tai išnyks kaip dūmas. Bet tas mestas šešėlis pasiliks ilgam. Šešėlis ir ant visos Lietuvos.
- Kam iš viso atiminėti neliečiamybę, jei ir be to prokurorai jus jau apklausė?
- Tai tik spektaklis. O kam spektakliai vaidinami? Dėl žiūrovų. O žiūrovai šiuo atveju yra rinkėjai. Juk kai mane pakviečia teisėsauga - aš nuvykstu ir atsakau į klausimus. Tai kam dabar tas statuso pakeitimas, kam reikia kreiptis į Europos Parlamentą? Tik tam, kad eilinį kartą būtų sukeltas nepasitikėjimas, kad būtų pagąsdinta. Jei aš būčiau pasakęs, kad atsisakau duoti parodymus, kalbėti, tada dar suprasčiau. Bet aš neatsisakiau. Tai kam tas spektaklis?
- Įtarimą jums teisėsaugininkai ketina pareikšti už tai, esą galėjote prekiauti poveikiu - už kyšį daryti spaudimą statybų inspektoriams, kad šie pripažintų Prienuose naujai pastatytą „Norfos“ prekybos centrą tinkamu eksploatacijai. Bet statybų inspektoriai jokių trūkumų nerado, tad nebuvo už ką ir duoti kyšių, ir be jų pastatą galima eksploatuoti teisėtai. Ar ši byla iš viso yra logiška?
- Kai aš apie bylą papasakojau savo frakcijai Europos Parlamente, tai labiausiai visi nustebo, kodėl toks mažas kyšis - 15 tūkst. eurų. Visi pradėjo juoktis. Nei aš to pastato žinau, nei aš Prienuose esu buvęs, nei kažką dariau. O tokį skandalą išpūtė ir visai Europos Sąjungai pagarsino. Seime sudaryta komisija (jos sukūrimą parėmė 75 nariai), kuri turėtų ištirti teisėsaugos bei teisėtvarkos veiksmus. Tai rodo, kad visiems jau yra nusibodę, jog teisėsaugos, teisėtvarkos organizacijos dalyvauja politiniuose procesuose. Kokie tie veiksmai? Daugybė, pradedant slaptų pažymų nutekinimu ir baigiant „juodųjų sąrašų“ sudarymu. Turbūt dar visi primena tą sąrašą, kuriame buvo 9 viceministrai iš įvairių valdančiųjų partijų. Iš mūsų partijos jame buvo trys žmonės. Kokiu principu jis buvo sudarytas, kas sudarė? Visi trys mūsų nariai iš visų įmanomų teisėsaugos institucijų susirinko duomenis, kad nėra niekuo kaltinami ar įtariami, nieko nėra prisidirbę. Tačiau remiantis tuo sąrašu jie neteko viceministrų postų.
Ir dar ką noriu akcentuoti - du iš jų jau nebegyvi. Vytautas Galvonas nukrito su lėktuvu, o Algimantas Juocevičius mirė, nes jo širdis neatlaikė tokių išbandymų. Kas dabar apgins jų garbę ir orumą?
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą