Siūloma, kaip išspręsti koliziją dėl neįvykusios apkaltos Aleksandrui Sacharukui

Burtis į laikinąją grupę ir bendrai ieškoti sprendimo dėl neįvykusios apkaltos Seimo nario priesaiką sulaužiusiam ir šiurkščiai Konstituciją pažeidusiam Aleksandrui Sacharukui kviečia Seimo narius Vytenis Povilas Andriukaitis.

Seimas, lapkričio 11-ąją balsuodamas dėl A. Sacharuko Seimo nario įgaliojimų nutraukimo, jam Seimo nario mandato nepanaikino. Tuo tarpu Konstitucinio Teismo išvada dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo liko galioti, nes ji yra galutinė. Konstitucijos akto vientisumo ir tiesioginio taikymo principas užtikrina tai, kad tarp Konstitucijos normų ir kitų teisės aktų nėra ir negali būti jokio vidinio prieštaravimo, pažymi V. Andriukaitis.

Pasak Seimo nario, Konstitucijoje nėra numatyta, kad asmuo, sulaužęs priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, praėjus kuriam nors laikui galėtų būti laikomas nesulaužiusiu priesaikos ir nepažeidusiu Konstitucijos. Jo nuomone, išlieka Konstitucijoje draudžiamas teisinių normų prieštaravimas: asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, tačiau jis išsaugo Seimo nario mandatą. Akivaizdu, anot V. Andriukaičio, kad tokia situacija paneigia apkaltos konstitucinio instituto esmę ir neužtikrina oficialios konstitucinės doktrinos reikalavimo, kad asmuo, šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs priesaiką, niekad neitų tokių pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su priesaikos davimu.

Konstitucinis Teismas nurodo, kad apkaltos konstitucinis institutas turi būti įgyvendinamas visiškai, po Konstitucinio Teismo išvados Seimui priimant galutinį sprendimą. Kol toks sprendimas nėra priimtas, konstitucinis apkaltos institutas lieka nerealizuotas, o kitokios situacijos buvimas, pasak Seimo nario V. Andriukaičio, reiškia Konstitucijos ir konstitucinių normų viršenybės bei teisinės valstybės principų neigimą. O tai Seimui daryti draudžia Konstitucija, nes ji riboja valdžių galias, pabrėžia Seimo narys, darydamas išvadą, kad Seimas nėra užbaigęs apkaltos proceso, nes negali galioti joks aktas, kuris prieštarauja Konstitucijai.

V. Andriukaitis mato kelis būdus išspręsti susidariusią koliziją. Jo manymu, priimtas Seimo nutarimas gali būti skundžiamas Konstituciniam Teismui arba į Konstitucinį Teismą gali būti kreipiamasi dėl apkaltos konstitucinių normų išaiškinimo. Seimo narys neatmeta galimybės svarstyti ir Seimo statuto pataisas, numatančias atvejus, kada Seimas privaloma tvarka realizuoja Konstitucinio Teismo išvadą. Tarp jo siūlymų - aptarti galimybę surengti ir referendumą dėl Konstitucijos papildymo aiškia norma, kad po Konstitucinio Teismo išvados Seimo narys automatiškai netenka mandato. Taip pat, anot V. Andriukaičio, gali būti aptarta ir galimybė inicijuoti naują apkaltą A. Sacharukui kitais teisiniais pagrindais.

Ieškoti tinkamiausio būdo išspręsti susidariusią padėtį Seimo narys ragina susibūrus į laikinąją grupę.