Siūloma įvesti teisinę atsakomybę už valstybės prasiskolinimą

Darbo partijos pirmininkas, Europos Parlamento narys Viktoras Uspaskichas yra įsitikinęs, kad Lietuvos sprendimas pasirašyti Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės sutartį yra teisingas ir savalaikis. Politikas mano, kad būtina kuo greičiau teisiškai apriboti bet kokias galimybes politikams per rinkimus žadėti neįgyvendinamus dalykus ir švaistyti biudžeto pinigus papirkinėjant rinkėjus.

V. Uspaskichas ragina ne tik nedelsiant perkelti ES inicijuotas fiskalinės drausmės sutarties nuostatas į Lietuvos teisinę sistemą, bet ir sugriežtinti neatsakingai besielgiančių politinių organizacijų atsakomybę valstybės viduje.

"Puikiai žinome, kad yra daug politikų, kurie per rinkimus žada, o atėję į valdžią nevykdo savo įsipareigojimų. Jie tiesiog pažadais papirkinėja savo rinkėjus. Kitas atvejis, kai politikai prieš rinkimus žada neįgyvendinamų dalykų, o atėję į valdžią tai daro biudžeto pinigais, pažeisdami fiskalinę drausmę ir didindami biudžeto deficitą. Taip visa Lietuvos valstybė ir ateities kartos yra klampinamos į prasiskolinimo pragarą. Neišvengiamai kyla klausimas - kodėl tos partijos, kurios papirkinėja rinkėjus savo pinigais, yra traukiamos baudžiamojon atsakomybėn, o papirkinėjančios valstybės biudžeto pinigais - ne, arba kodėl žada ir nevykdo?", - klausia V. Uspaskichas.

Europos Parlamento narys sako, kad šias nuostatas reikia kuo greičiau įtvirtinti Lietuvos įstatymuose, ir tai būtina padaryti iki šios Seimo kadencijos pabaigos, kad dabar Seime esantiems politikams nekiltų noro piktnaudžiauti savo padėtimi ir švaistyti biudžeto pinigus.

Darbo partijos pirmininkas mano, kad fiskalinės drausmės sutarties nuostatoms turi pritarti visos šalies politinės partijos, kurios tikrai galvoja apie valstybės ir jos žmonių interesus, todėl jis tiki, kad šios sutarties reikalavimus bus galima greitai įtraukti į šalies teisinę sistemą.

"Būtina svarstyti baudžiamosios atsakomybės įteisinimą toms valdžioje esančioms partijoms ir politikams, kurie nesilaiko savo pažadų ir(ar) nesilaiko fiskalinės drausmės. Jeigu politinė organizacija, atėjusi į valdžią, nevykdo savo pažadų ir(ar) švaisto žmonių pinigus, ji turi būti baudžiama - ribojant jai skiriamas dotacijas iš valstybės biudžeto, o gal ir draudžiant jai dalyvauti rinkimuose vieną ar dvi kadencijas, o gal net jos vadovai turėtų sėsti į teisiamųjų suolą. Ir tada bus tvarka", - sako V. Uspaskichas.

Europarlamentaras primena, kad iki šiol niekas taip ir neatsakė bei liko nenubaustas už tokias aferas kaip nuostolingas "Mažeikių naftos" pardavimas bendrovei "Williams", už prieštaraujantį Konstitucijai "Alitos" privatizavimą, už "Lietuvos dujų" pardavimą 10 kartų pigiau nei rinkos kaina, už neteisėtą "Draugystės" viešbučio pardavimą, už milžinišką valstybės skolą, kuri greitai pasieks 45 mlrd. Lt ribą. Taip pat politikas atkreipia dėmesį į valdančiosios Konservatorių partijos populistinius pažadus prieš rinkimus, kurie taip ir liko neįgyvendinti.

"Valdančiųjų konservatorių programoje pilna skambių frazių apie ekonomikos augimą, infliacijos pažabojimą, gimstamumo skatinimą, švietimo ir mokslo įtraukimą į prioritetinių valstybės sričių sąrašą ir net apie pensijų didinimą! Tačiau visi mes puikiai žinome, ką jie iš tikrųjų darė nuo Seimo kadencijos pradžios - viską atvirkščiai - ir niekas už tai neatsakys. Tai yra neteisinga ir tai būtina keisti", - teigia V. Uspaskichas.

ELTA primena, kad sausio 30-ąją Briuselyje vykusiame neformaliame Europos Vadovų tarybos posėdyje ES šalių lyderiai sutarė dėl naujos finansinės drausmės sutarties, kuria įsipareigojama siekti subalansuoto ar perteklinio biudžeto. 25 iš 27 ES šalių nusprendė pasirašyti naują fiskalinės drausmės sutartį, kuria siekiama sugriežtinti biudžeto drausmę. Čekija ir Didžioji Britanija atsisakė pasirašyti Vokietijos pasiūlytą planą, pagal kurį numatytos automatinės sankcijos už biudžeto deficito limito viršijimą.

Naująją sutartį pasirašiusios valstybės į savo nacionalines konstitucijas privalės įtraukti "auksinę taisyklę", kuria siekiama sugriežtinti biudžetų drausmę.

Sutartis galios visoms 17-ai euro zonos valstybių ir bet kuriai kitai ES valstybei, kuri norės ją pasirašyti. Iš pradžių aptarti ir įvertinti šią sutartį sutiko visos valstybės narės, išskyrus Didžiąją Britaniją.

Planuojama, kad ES fiskalinės drausmės sutartis įsigalios 2013-ųjų sausio 1 d.