Šeši ruoniukai sugrįžta į Baltijos jūrą

Muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas, pasitaręs su kolegomis iš Lenkijos, teigia, kad ruoniai Baltijoje šiemet žūsta greičiau ne nuo ligų, o nuo žmogaus veiklos.

- Jie paprasčiausiai įsipainioja ir miršta tinkluose, - sako Arūnas Grušas. – Mokslininkai taip pat pastebi, kad sumažėjo pilkųjų Baltijos jūros ruonių populiacija Šiaurėje ir pagausėjo pietinėje Baltijoje. Kas įtakoja ryškius populiacijos pokyčius šiandien dar pasakyti sunku.

Ir šiemet pavasarį jūrų muziejus priglaudė ir išslaugė kaip niekad daug nusilpusių bei ligotų ruoniukų. Čia, be dviejų gimusių muziejuje, laikiną prieglobstį ir rūpestingą priežiūrą gavo net septyni Baltijos pilkieji ruoniai, atvežti iš jūros pakrančių. Kadangi muziejus neturi atskirų laukinių gyvūnų karantinavimo patalpų, šie mažyliai buvo gydomi viename iš administracijos pastato kabinetų, specialiai jiems įrengus vonias. Deja, su dviem iš jų– Smiltinuku ir Palangiuku teko atsisveikinti, nes jie neišgyveno.

Juodkrantė buvo visa mazutuota.

Tačiau keturi reabilituoti ir du muziejuje gimę ruoniukai yra visiškai sveiki ir gali jau savarankiškai išgyventi jūroje. Tai Paspirtukas, Naglis, Preila ir Juodkrantė bei muziejaus augintiniai Junga ir Gikas.

Pasak Arūno Grušo kuris gyvūnus prižiūri, gydo ir slaugo, vienas iš ruoniukų gavo Paspirtuko vardą, nes pajūryje, ties Birutės kalnu, žmonės jam nepagelbėjo, o paspyrė atgal į jūrą. Tad tos pačios dienos vakare šis gyvūnėlis buvo rastas Melnragėje ir atgabentas į muziejų. Jauniklis buvo dar net nenusišėręs, baltu švelniu kailiuku. Tai rodė, kad mažyliui tik - 2–3 savaitės.

Taip maitinami ir prausiami ruoniukai našlaičiai.

Itin daug ruoniukų muziejuje „užderėjo“ Velykų dienomis. Pirmąją Velykų dieną nuo Naglio kalno Palangoje atkeliavo Naglis, o antrąją – Preila. Garsioji Juodkrantė, kuri vos per plauką liko gyva, nes buvo atvežta iš pajūrio visa mazutuota, buvo rasta kiek anksčiau.

Visi šių ruoniukų vardai, išskyrus Paspirtuką, yra kaip nuoroda į vietą, kurioje jie buvo rasti. Arūnas Grušas sako, kad bene agresyviausia, vadinasi ir geriausiai prisitaikiusi išgyventi gamtoje, yra Preila. Jai buvo supūliavęs mažasis pirštukas, tad gelbstint visą letenėlę, tą pirštuką teko amputuoti. Preila išgyveno, bet patyrė skausmą ir dabar nieko prie savęs neprisileidžia.

Aplinkos ministerija šiemet Jūrų muziejui skyrė 20 tūkst. litų pajūryje rastų ruoniukų gydymui ir reabilitacijai. Tačiau šie pinigai tik dalinai sprendžia problemą. Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, civilizuotos šalys, tokios kaip Lenkija ar Vokietija, ruonių reabilitacijos klausimus sprendžia iš esmės.

- Šiose šalyse veikia ruonių reabilitacijos, gydymo stotys, – sakė Olga Žalienė. - Juk Baltijos pilkieji ruoniai yra įtraukti ir į Lietuvos raudonąją knygą, o tai reiškia, kad valstybė įsipareigoja saugoti šią nykstančią gyvūnų rūšį.

Iš viso muziejuje yra išslaugyti trylika ruoniukų, septyni iš jų paleisti į jūrą, vienas iškeliavo į Vokietiją, ruonių reabilitacijos stotį, dar vienas – padovanotas zoologijos sodui Lenkijoje. Jūrų muziejus, siekdamas atkurti pietinę pilkųjų Baltijos ruonių populiaciją, nuo 1995 metų išleido 27 ruonius.

Pilkieji Baltijos ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų, dabar daugiausia jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų.