Seimo pirmininkė: Černobylio tragedija patikrino mūsų žmogiškumą

Černobylio tragedija patikrino mūsų žmogiškumą, pasiryžimą ateiti į pagalbą nelaimės ištiktiems žmonėms ir gebėjimą užjausti. Tai parlamento vadovė sakė pradėdama Seimo plenarinį posėdį, kuriame buvo paminėtos 25-osios Černobylio atominės elektrinės avarijos metinės.

"Pradedame minėjimą, skirtą skaudžiam istoriniam įvykiui, kuris prieš dvidešimt penkerius metus kiekvieną iš mūsų sukrėtė ir kartu - patikrino: mūsų žmogiškumą, mūsų pasiryžimą ateiti į pagalbą nelaimės ištiktiems žmonėms, mūsų gebėjimą užjausti. Černobylio atominės elektrinės avarija tapo išbandymu ne tik Sovietų Sąjungos skelbiamai atvirumo kampanijai, bet ir visų jos žmonių moralinei brandai. Žmonėms buvo meluojama, jie buvo įtikinėjami palikti namus, nebijoti dirbti avarijos vietoje, nebijoti prarasti ryšį su savo artimaisiais. Kaip vėliau paaiškėjo - visam laikui", - sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad lietuviškas žymuo šioje istorijoje yra garbingas ir kartu tragiškai skaudus.

"Daugybė mūsų statybininkų, vairuotojų, gydytojų, kitų neįvardytų profesijų žmonių pakilo į pagalbą broliškai ukrainiečių tautai ir grįžo fiziškai ar moraliai suluošinti visam likusiam gyvenimui. Padarinius jautė ir tebejaučia dirbusiųjų vaikai. Skaudžiausia ir neteisingiausia - kad sovietinė valdžia, siuntusi žmones likviduoti avarijos padarinių, vėliau nuo jų tiesiog nusisuko, paliko juos likimo valiai su jų fizinėmis, socialinėmis, psichologinėmis ir visomis kitomis problemomis", - sakė parlamento vadovė.

I. Degutienė išreiškė viltį, kad antradienį vykstantis minėjimas bus bent dalis simboliško atsiprašymo, padėkos ir simboliško moralinės skolos jausmo tiems, kas savo sveikatą ar net gyvybę paaukojo žiauriausiai 1986-ųjų technogeninei avarijai.

Antradienį Seimas paminėjo 25-ąsias Černobylio atominės elektrinės avarijos metines. Pasak minėjime kalbėjusio Lietuvos judėjimo "Černobylis" pirmininko Prano Paškevičiaus, Černobylis parodė, kad nelaimei nėra svarbi žmogaus rasė, tautybė ar lytis.

"Globalioms katastrofoms neegzistuoja valstybių teritorijos, politinės santvarkos ar muitinės postai. Radiacija sunaikina visus ir viską niekam nedarydama išimčių", - sakė jis.

Judėjimo "Černobylis" pirmininkas svarstė, ar branduolinė katastrofa Japonijoje negrąžino visko vėl į 1986 metus?

"Ar nereikės vėl visko vertinti iš naujo ir pasaulio visuomenei bendrai priiminėti sprendimus? Ar ne per anksti pradėjo taupyti ten, kur gresia tokios bėdos, kokių neįmanoma niekada ištaisyti? Ar šiandieninis pasaulį valdančiųjų nusikalstamas elgesys su branduoline energetika neprives žmonijos prie išnykimo ribos? Štai klausimai, į kuriuos reikia kaip galima greičiau atsakyti", - sakė P. Paškevičius.

Jis apgailestavo dėl nepakankamų socialinių garantijų černobyliečiams. "Gerbiamieji Seimo nariai, mes, černobyliečiai, dar gyvi ir būdami mūsų šalies piliečiai, norime gyventi garbingai ir išdidžiai, tačiau jūsų priimti įstatymai leidžia mums tik gražiai būti palaidotiems", - apgailestavo P. Paškevičius.

1986 metais naktį iš balandžio 25-osios į 26-ąją Ukrainos Černobylio atominėje elektrinėje įvykusi katastrofa sukrėtė visą pasaulį. Nuo 1986 iki 1990 metų Černobylio katastrofos likvidavimo darbuose dalyvavo apie 800 tūkstančių likviduotojų, tarp jų - 7 tūkstančiai Lietuvos piliečių.