Seimo departamento analizė - nereglamentuotų atostogų naudai

Kitų šalių parlamentarai atostogų, kurios būtų oficialiai reglamentuojamos pagal darbo teisę ar pagal kitus teisės aktus, neturi.

Tokią informaciją naujienų agentūrai ELTA pateikė Lietuvos Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamentas.

Rengdamas lyginamąją analizę apie tai, kaip Europos valstybių parlamentuose reglamentuojamos parlamentarų atostogos, kaip atlyginimas ir kitos išmokos mokamos pertraukų tarp sesijų metu, Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamentas pateikė užklausą Europos parlamentinių tyrimų ir dokumentacijos centro (ECPRD) korespondentams.

Atsakymai į šią užklausą buvo gauti iš 38 valstybių parlamentų - daugiausia Europos valstybių, tarp jų 23 Europos Sąjungos valstybių narių. Taip pat gauti atsakymai iš Izraelio, JAV, Kanados bei Europos Parlamento.

Šalys, kuriose oficialiai nereglamentuojamos parlamentarų atostogos, aiškina tai įvairiai: "parlamentarai savo laiką paskirsto savo nuožiūra" (JAV), "jie yra laisvi ir nepriklausomi, kas taip pat reiškia, jog jie laisvai organizuoja savo darbo laiką" (Europos Parlamentas), "jie vykdo savo įgaliojimus visos kadencijos metu" (Rumunija), "jie nėra parlamento darbuotojai, o išrinkti tautos atstovai, todėl jų atlyginimo ir nedalyvavimo darbe klausimai grindžiami prielaida, jog jų įgaliojimai trunka 365 dienas per metus" (Švedija).

Taip pat aiškinama, kad "jie nėra formaliai įdarbinti ir parlamentines pareigas atlieka savo nuožiūra" (Jungtinė Karalystė), "jie neturi darbo sutarties (yra laisvos profesijos atstovai, angl. "self-employed"), tad jų darbo laikas ir poilsis yra jų pačių atsakomybė" (Nyderlandai), "jie patys tvarko savo laiką ir gali poilsiauti kada panorėję, kai tik įvykdo savo, kaip parlamentaro, pareigas" (Izraelis), "jiems negalioja darbo teisės atostogų nuostatos" (Lenkija).

Vokietijos konstitucijoje įteisintas vadinamasis laisvo mandato principas, iš kurio išplaukia, jog parlamentarai nėra įdarbinti pagal viešąją ar privačią teisę, ir jų statusą nustato konstitucijos apibrėžtos teisės ir pareigos. Todėl jų nesaisto ir jokios specialios poilsiui skirtų atostogų taisyklės. Parlamentarai iš esmės laisvai sprendžia, kada jie vykdo parlamentinį darbą Berlyne ar rinkimų apygardose.

Šveicarijos parlamente ir Nyderlandų Senate kasmetinių atostogų klausimas neiškyla jau dėl tos priežasties, kad šių parlamentų nariai dirba "ne visu etatu". Jų pagrindinė darbovietė paprastai yra kitur, o darbui parlamente jie skiria tik tam tikrą dalį savo laiko, už kurią gauna kompensaciją.

Daugelyje šalių parlamentai posėdžiauja ne nuolat, o sesijų metu.

Ilgesnes ar trumpesnes pertraukas tarp sesijų ar sesijų pertraukas kai kuriose valstybėse įprasta laikyti neformaliu jų poilsio laiku (atostogomis). Taip yra Austrijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Kipre, Nyderlanduose, Portugalijoje, Serbijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Turkijoje. Kartu ir šiose, ir daugumoje kitų valstybių parlamentarų dalyvavimas parlamento sesijose laikomas tik dalimi jų parlamentinės veiklos. Pavyzdžiui, Švedijos Riksdago narių pareigos neapsiriboja veikla Riksdage (plenariniai ir komitetų posėdžiai), jie vykdo savo įgaliojimus ir kitur - savo rinkimų apygardose, užsienyje. Austrijoje, kai parlamentas neposėdžiauja, jo nariai lanko savo apygardas ar susitinka su interesų grupėmis. Nyderlanduose parlamentarai pertraukų tarp sesijų laikotarpiu ne tik ilsisi - jie lankosi įvairiose misijose šalyje ir užsienyje; keliaudami po šalį, bendrauja su žmonėmis, lankosi įmonėse ir institucijose, vietose susipažįsta su aktualiomis problemomis, taip pat rengiasi būsimai sesijai.

Parlamentinių tyrimų departamentas taip pat pasidomėjo valstybėmis, kurių parlamentų nariai turi oficialias kasmetines atostogas, tokių atostogų suteikimo teisiniais pagrindais.

Pavyzdžiui, Slovėnijoje parlamento nariai turi teisę į kasmetines atostogas, kurių trukmė - iki 40 darbo dienų. Kasmetinių atostogų laikotarpiu parlamentarai turi teisę gauti atlyginimo dydžio išmoką. Tokių atostogų trukmė priklauso nuo ištarnautų metų, atliekamo darbo sudėtingumo, sveikatos būklės bei kitų aplinkybių, taip pat amžiaus.

Bosnijos ir Hercegovinos Parlamentinės Asamblėjos parlamentarai irgi turi įstatymu numatytas mokamas kasmetines atostogas. Šia prasme jų padėtis yra panaši į kitų darbuotojų, kuriems pagal darbo teisę priklauso kasmetinės mokamos atostogos. Parlamentarams negali būti kompensuotos jų parlamentinės išlaidos, padarytos atostogų metu, t. y. jie negauna kompensacijų už transporto išlaidas, išmokų maistui, apmokėjimo už darbą parlamento komitetuose, išmokų už gyvenimą atskirai nuo šeimos, išmokų šeimos aplankymui, kasdienių išmokų. Tačiau jiems ir atostogų metu mokamos apgyvendinimo išmokos, kadangi parlamentarai negali tokiam trumpam laikotarpiui nutraukti būsto nuomos sutarties.

Makedonijoje parlamentarai turi teisę į kasmetines atostogas. Jos apmokamos tokia pat tvarka, kaip ir atostogos, suteiktos parlamento darbuotojams. Atostogos trunka nuo rugpjūčio 1 iki 31 d. Kasmetinių atostogų metu parlamentarams kompensuojamos visos jų oficialiais tikslas patirtos išlaidos.

Rusijoje Federacijos Susirinkimo (Federacijos Tarybos ir Valstybės Dūmos) parlamentarų atostogos yra viena iš jų veiklos socialinių garantijų. Parlamentarai turi teisę į kasmetines 42 dienų atostogas.

Parlamentarų atostoginiai mokami pagal darbo teisės reikalavimus. Atostogų laikotarpiu jie neturi teisės į parlamentinių išlaidų kompensavimą. Tačiau jie išsaugo teisę keliauti po visą šalį lėktuvais, geležinkeliais, vandens transportu ir tarpmiestiniais autobusais iš lėšų, kurios pagal įstatymą iš biudžeto skiriamos parlamento veiklai.

Baltarusijoje nustatyta, jog parlamento nariai kasmet suteikiamos mokamos 36 kalendorinių dienų atostogos, jei įstatymu nenumatytos ilgesnės trukmės atostogos.

Ukrainos liaudies deputato statuso įstatyme įtvirtinta, jog deputatui kasmet laikotarpiu tarp sesijų suteikiamos mokamos 45 kalendorinių dienų atostogos, išmokant dviejų mėnesių atlyginimo dydžio materialinės sveikatingumo paramos išmoką.

Moldovos parlamentarai turi teisę į mokamas kasmetines atostogas, atostogas asmeniniams reikalams ir atostogas dėl ligos. Visos atostogos, išskyrus atostogas dėl ligos, suteikiamos parlamento pirmininko, o jam nesant, pirmininko pavaduotojo sprendimu.

Mokamos kasmetinės atostogos sudaro 36 darbo dienos (pagrindu imant 6 dienų darbo savaitę), jos suteikiamos paprastai kalėdinės ar vasaros parlamento darbo pertraukos metu. Atostogos asmeniniams reikalams sutvarkyti parlamentarams suteikiamos sesijos metu; jos negali būti ilgesnės kaip 10 dienų.

Gruzijos parlamentaras deputatas kasmet gauna 45 kalendorines dienas atostogų. Jis gali jas išnaudoti vasaros ar žiemos parlamento posėdžių pertraukos metu arba atitinkamai padalyti atostogas į dvi dalis.

Armėnijos Nacionalinio susirinkimo reglamente nustatyta, jog parlamentarams suteikiamos kasmetinės 36 darbo dienų atostogos, iš tų 36 dienų 12 dienų suteikiamos žiemą, 24 - vasarą (pertraukų tarp sesijų metu). Pirmininko, jo pavaduotojų ir nuolatinių komisijų pirmininkų atostogų grafiką nustato parlamento pirmininkas.

XXX

Lietuvos Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatyme siūloma įteisinti 45 kalendorinių dienų kasmetines atostogas Seimo nariams.

Tokį pasiūlymą šiam įstatymo projektui Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas ir jo pavaduotoja Vida Marija Čigriejienė.

Kaip numato projektas, visi Seimo nariai kasmetinių atostogų išeitų ir iš jų grįžtų tuo pačiu laiku, atostogos Seimo nariams negali būti suteikiamos Seimo sesijos metu. Seimo narių kasmetinių atostogų metu Seimo plenariniai posėdžiai, Seimo narių pasitarimai, Seimo struktūrinių padalinių posėdžiai nebūtų rengiami.

Pagal siūlomą projektą, Seimo narių kasmetinių atostogų pradžia ir pabaiga nustatoma Seimo nutarimu. Seimo Pirmininkui, jo pavaduotojams kasmetinės atostogos Seimo Pirmininko sprendimu gali būti suteikiamos kitu laiku nei kitiems Seimo nariams, tačiau ne Seimo sesijos metu.

Įstatyme siūloma numatyti, kad sušaukus neeilinę Seimo sesiją, Seimo narių kasmetinės atostogos nutrūksta nuo sprendime sušaukti neeilinę Seimo sesiją nurodytos dienos.

Kovo 15 d. Seimas pradėjo svarstyti darbo grupės patobulintą Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą, primena ELTA. Už šį projektą po pateikimo balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 1, susilaikė 15 parlamentarų. Po svarstymo komitetuose į plenarinių posėdžių darbotvarkę jis turėtų sugrįžti gegužės 17 d.