Seimas priėmė Pilietybės įstatymą su Dalios Grybauskaitės pataisomis

Už tai ketvirtadienį balsavo 65, prieš 21, susilaikė 40 parlamentarų.

Pagal naująją Pilietybės įstatymo redakciją, dvigubą pilietybę galės turėti tik tie asmenys, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, tie, kurie pilietybę gavo gimdami arba per santuoką bei Lietuvos pilietybė kitų valstybių piliečiams galės būti suteikta išimties tvarka už išskirtinius nuopelnus valstybei.

Seimo nariai iš pradžių turėjo apsispręsti, ar atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Pilietybės įstatymui, bet tam neužteko balsų. Norint atmesti prezidentės veto įstatymui, reikėjo, kad už tai balsuotų ne mažiau kaip 71 parlamentaras. Prieš šalies veto balsavo 55, už 49, susilaikė 23 Seimo nariai.

Valstybės vadovė vetavo dvi naujojo Pilietybės įstatymo pataisas. Pagal vieną iš jų numatyta galimybė dvigubą pilietybę turėti Lietuvos piliečiams, gyvenantiems tik Europos Sąjungos ir NATO valstybėse. Kita nuostata leidžia prezidentui išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę užsieniečiams, iš kurių ateityje tikimasi pasiekimų ir nuopelnų sporto, mokslo, meno srityse.

Pagrindinis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo pritaręs prezidentės veto ir siūlė Seimui priimti įstatymą su visomis šalies vadovės teikiamomis pataisomis ir papildymais. Papildomi Seimo Užsienio reikalų ir Žmogaus teisių komitetai siūlė atmesti prezidentės veto ir palikti galioti Seimo jau priimtą Pilietybės įstatymą, kuris išplečia dvigubos pilietybės turėtojų ratą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Paulius Saudargas prieš balsavimą sakė, kad reikia palikti galioti Seimo priimtą įstatymą be Prezidentės siūlomų pataisų, nes tai esą yra kompromisinis Pilietybės įstatymo variantas tarp prezidentės, Vyriausybės, Pasaulio lietuvių bendruomenės, leisiantis išsaugoti kuo daugiau tautiečių, gyvenančių svetur.

Socialdemokratas Justinas Karosas ragino palaikyti prezidentės veto, nes pats Seimas abejoja įstatymo konstitucingumu, tai kenkia nacionaliniam saugumui.

"Pilietybė ir tautiškumas nėra tas pats. Gali išlikti lietuviu, būti lietuvišku gyvendamas nežinia kur, nebūdamas Lietuvos piliečiu ir atvirkščiai", - kalbėjo J. Karosas.

Jam pritarė kolega Vytenis Povilas Andriukaitis. Pasak parlamentaro, asmenų, galinčių turėti dvigubą pilietybę, rato išplėtimas kelia grėsmę Lietuvos nepriklausomybei.

Savo ruožtu Darbo partijos narys Kęstutis Daukšys teigė, kad prezidentės veto reikšmingas. Anot jo, pilietybė nėra privilegija ar patogus gyvenimo būdas, o pareiga, atsakomybė ir ryšys su tėvyne.

"Pilietybę galime turėti vieną. Negalime turėti penkių, šešių ar dešimt pilietybių. Pilietybė yra asmeninis pasirinkimas, ką jis laiko savo tėvyne ir kurios šalies jis yra pilietis. Todėl dviguba pilietybė turėtų būti labai retas reiškinys.

"Noriu visiems priminti, kad mes vieną kartą buvome dvigubi piliečiai - Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos ir SSRS. Tai ar dėl to siekėme Nepriklausomybės, kad pasitaikius pirmai progai duodame pilietybę išimties tvarka? O gal jau tauta, kalba, valstybė nėra mūsų gyvenime tokie reikšmingi dalykai?" - klausė politikas.

Krikščionių partijos frakcijos narys Mantas Varaška teigė, kad Seimas bet kuriuo atveju turės kreiptis į Konstitucinį Teismą išsiaiškinti, ar galima turėti priimtąjį Pilietybės įstatymą.

Darbietis Mečislovas Zasčiurinskas įrodinėjo, kad daugelyje šalių, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, asmuo, norėdamas gauti tos valstybės pilietybę, turi prisiekti ir atsisakyti visų turėtų pilietybių. Parlamentaras siūlė nepainioti valstybingumo su pilietybe ir pilietybės nelyginti su bulvių maišu, kurį galima bet kur mėtyti.

Dėl prezidentės vetuoto Pilietybės įstatymo, kuriuo išplečiamos dvigubos pilietybės ribos, dar bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą (KT).