Seimas planuoja įteisinti pabėgėlių perkėlimą

Numatyta priimti įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pataisas, kurios atvertų kelią į Lietuvą perkelti nelegalius migrantus iš Europos Sąjungos ir kitų saugių šalių.

„Apie tuos, kuriuos mes turime perkelti, dabar nieko įstatymas nekalba. Bent jau nekalbėjo, ta dalis, kaip jie turi būti perkeliami, kaip turi būti tikrinami, kaip turi būti apgyvendinti, adaptuojami, integruojami, viso to įstatyme nebuvo“, - sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

Vidaus reikalų ministerija siūlė įstatyme įtvirtinti ir socialines garantijas perkeltiems asmenims, ir numatyti jų integracijos terminus, tačiau komitetas nutarė, kad geriau būtų tai nustatyti Vyriausybės nutarimu, kurį paprasčiau pakeisti esant reikalui.

„Pirminiame variante buvo labai smulkiai išrašyta, kiek mokėti, kiek dienų gyventi, nutarėme, kad to įstatyme nereikia, gali būti reguliuojama Vyriausybės nutarimais“, - sakė A.Paulauskas.

Projekte teigiama, kad užsieniečių perkėlimas vykdomas bendradarbiaujant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis.

Sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos teritoriją gali priimti tik Vyriausybė. Migracijos departamentas savo ruožtu priimtų sprendimą dėl kiekvieno perkėlimui atrinkto užsieniečio perkėlimo.

Pagal projektą, Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo perkeliamo užsieniečio atvykimo į Lietuvą turėtų priimti sprendimą dėl jo prašymo suteikti prieglobstį.

„Per 24 valandas perkeltieji turi gauti statusą, du yra statusai - pabėgėlio arba laikinoji apsauga“, - aiškino A.Paulauskas.

Migracijos departamentas taip pat galėtų pripažinti pabėgėlio statusą, kurį perkeliamam užsieniečiui suteikė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba.

Įstatyme taip pat turėtų atsirasti naujas straipsnis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos dėl humanitarinių priežasčių. Tokiu atveju asmeniui turėtų būti išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi šalyje su teise dirbti.

Anot NSGK pirmininko, tuo pačiu Užsieniečių teisinės padėties įstatymas taisomas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvą, siekiant visoje bendrijoje sukurti vienodą migrantų priėmimo sistemą.

„Reikia perkelti Europos Sąjungos direktyvos nuostatas, nes jau pradėta pažeidimų procedūra (prieš Lietuvą) Europos Komisijoje dėl to, kad mes vėluojame. Manome, kad po to, kai įstatymą priimsime, ta procedūra bus nutraukta“, - teigė A.Paulauslas.

Pietų Europai susidūrus su pabėgėlių antplūdžiu, Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja. Lietuva labiau pageidauja priimti šeimas, bėgančias iš Sirijos ir Irako. Vyriausybė tikisi, kad pirmieji pabėgėliai Lietuvą pasieks kitų metų pradžioje.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.