Seimas ketina spręsti aplinkos ministro Gedimino Kazlausko likimą

Antradienį Seimas ketina apsispręsti dėl aplinkos ministro Gedimino Kazlausko likimo. Opozicijos jam inicijuota interpeliacija yra įtraukta į antradienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę.

Interpeliaciją aplinkos ministrui pasirašė 30 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių parlamentarų.

Ministras prašomas atsakyti į 6 klausimus, susijusius su būsto renovavimu, atliekų, miškų tvarkymu.

"Kokiais tikslais ir dėl kokių priežasčių Aplinkos ministerijos vadovybė dvejiems metams įšaldė beveik milijardą litų paramos lėšų, skirtų Būsto renovavimo programai, taip pat neišmokėjo apie 0,5 milijardo litų iš ES struktūrinių ir kitų fondų, kurie galėtų palengvinti šalies ekonominę krizę?" - parlamentarai klausia ministro.

Jų nuomone, Europos Sąjungos ir kitokios tarptautinės paramos programoms skirtų pinigų panaudojimas, be kita ko, žymiai pagyvintų merdinčius ūkio sektorius ir padėtų sukurti daug naujų darbo vietų, taip pat pagausintų nacionalinio biudžeto pajamas.

Interpeliacijos iniciatoriai priekaištauja ministrui, kad Aplinkos ministerija abejotinais tikslais akivaizdžiai nevykdo atliekų tvarkymo programų. "Neperdirbtos atliekos kaupiasi sąvartynuose, kenkdamos žmonių sveikatai bei gamtai. Dėl kokių motyvų vilkinamas ES direktyvų įgyvendinimas, už kurių vėlavimą Lietuvai gresia didžiulės baudos?" - teiraujasi Seimo nariai.

Jų nuomone, saugomų teritorijų politika akivaizdžiai reikalauja įstatyminės ir institucinės pertvarkos. Pasiūlymų, kaip tobulinti galiojančią tvarką, yra daug, o Saugomų teritorijų įstatymo pataisos vis dar nepriimtos.

"Dėl to šimtai kaimų, kurie yra saugomose teritorijose, ir jų gyventojai yra įkalinti ir padaryti absoliučiai neveiksnūs dėl šiuo metu galiojančią apribojimų. Kokie neveikimo motyvai nulėmė Saugomų teritorijų įstatymo pataisų vilkinimą? Kokiu priemonių aplinkos ministras imasi, kad būtų atsižvelgta į saugomose teritorijose gyvenančių žmonių pagrįstus lūkesčius?" - tai dar vienas ministrui pateiktas klausimas.

Interpeliacijos iniciatoriai mano, kad Aplinkos ministerija nesprendžia miškų ūkio problemų. Ypač netinkamai reglamentuota, jų nuomone, privačių miškų ūkio priežiūra, jo reguliavimas išskaidytas tarp įvairių institucijų.

"Privačių miškų normalią ūkinę veiklą varžo daugelis abejotinos naudos apribojimų, didelė mokesčių našta. Kodėl yra skirtingas valstybinių ir privačių miškų reguliavimas? Kodėl formuojant miškų ūkio politiką yra priimami tik vienpusiški sprendimai ir apribojimai, ignoruojant teisėtų miškų savininkų teisę kurtis savo nuosavybėje ir vykdyti visuomenei naudingą ūkinę veiklą?" - klausia opozicija.

Parlamentarai taip pat klausia, ar pagrįstai sunkios ekonominės krizės metu buvo įvesti nauji reikalavimai kiekvienam gyvulininkystės kompleksui įsirengti papildomus gręžinius, skirtus tirti poveikį požeminiam vandeniui, kai tokių gręžinių įrengimas kiekvienam kompleksui kainuotų 30-40 tūkst. litų, o kasmetiniai mokesčiai už tyrimus siektų dar papildomai apie 10 tūkst. litų. "Ar tokiais masiniais, brangiai kainuojančiais privalomaisiais tyrimais neproteguojami atskirų privačių asmenų interesai?" - domisi interpeliaciją inicijavę Seimo nariai.

Praėjusią savaitę Seimo Pirmininkė Irena Degutienė perdavė Seimo nariams iš aplinkos ministro G. Kazlausko gautus atsakymus į jam pateiktą interpeliaciją.

Seimo statutas numato, kad gavęs atsakymą į interpeliaciją parlamentas sesijos metu turi jį apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.

Kaip numato Seimo Statutas, po ministro kalbos ir atsakymų į Seimo narių klausimus bus surengta diskusija, kurioje žodis suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į interpeliaciją Seimo nariams.

Po interpeliaciją gavusio ministro ir interpeliacijos iniciatorių baigiamųjų kalbų Seimas turės sudaryti redakcinę komisiją, kuri rengs Seimo nutarimo projektą dėl interpeliacijos.

Šio dokumento projekte turi būti pareikštas Seimo pritarimas arba nepritarimas ministro atsakymui.

Jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas nepasitikėjimas juo, toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.

Jeigu Seimo nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.