Seimas įteisino tiesioginius merų rinkimus

Jau kitais metais vyksiančiuose savivaldos rinkimuose piliečiai patys spręs, kas turi vadovauti jų miestui ar rajonui.

Tai įteisino Seimas, priėmęs socialdemokratų teisingumo ministro Juozo Bernatonio ir Seimo narių Mildos Petrauskienės bei Albino Mitrulevičiaus parengtas įstatymų pataisas, įteisinančias tiesioginius merų rinkimus.

Už Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų pataisas balsavo 81 Seimo narys, prieš buvo 3, susilaikė 23 parlamentarai.

"Kelis dešimtmečius žmonėms buvo žadami tiesioginiai merų rinkimai, tačiau šis klausimas nejudėjo iš mirties taško. Todėl Seime priimtas sprendimas gali būti vadinamas istoriniu pasiekimu, atveriančiu naujas galimybes demokratijos plėtrai, - merai bus renkami tiesioginiuose rinkimuose, o ne partijų užkulisinių susitarimų", - pažymi J. Bernatonis.

Savivaldybių tarybų nariai, kaip ir dabar, bus renkami daugiamandatėje apygardoje, o meras - vienmandatėje. Atėjęs balsuoti savivaldybės gyventojas gaus du balsavimo biuletenius. Viename, kaip ir anksčiau, rinkėjas turės pažymėti partijos ar koalicijos sąrašo numerį ir iš jo išrinkti iki 5 asmenų, kuriems atiduoda pirmumo balsus. Šitaip bus išrenkami savivaldybės tarybos nariai. Kitu biuleteniu, kuriame bus įrašytos kandidatų pavardės, rinkėjas balsuos už savo pasirinktą kandidatą į merus.

"Tiesioginiuose merų rinkimuose galios dviejų turų sistema. Pasiūlyme numatyta, kad pirmajame ture meras būtų išrenkamas tik tuo atveju, jei gauna daugiau kaip pusę balsų, priešingu atveju, būtų rengiamas antrasis turas", - sako M. Petrauskienė.

Tiesiogiai išrinktas meras bus savivaldybės vadovas ir savivaldybės tarybos pirmininkas. Pagrindinė jo funkcija, kaip ir dabar, išliks vadovavimas tarybos darbui.

"Tiesiogiai rinktam merui bus suteikta daugiau teisių nei dabar. Merų kompetencijai bus perduota dalis šiuo metu tarybos atliekamų funkcijų: skirti į pareigas ir atleisti iš savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus mokymo įstaigas, vadovus, priimti sprendimus dėl žemės paskirties keitimo, skelbti gyventojų apklausas, skirstyti savivaldybę į seniūnaitijas", - sako A. Mitrulevičius.

Pavasarį visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" atlikta apklausa atskleidė, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų (76 proc.) mano, kad šalyje turėtų būti įteisinta galimybė miestų ir rajonų savivaldybių merus rinkti tiesiogiai. Tokiai idėjai nepritaria vos 8 proc. piliečių.

Paprašyti įvardinti pagrindinius tiesioginių merų rinkimų privalumus, dauguma respondentų (42 proc.) pažymėjo, kad tokie rinkimai padidins miestų ir rajonų vadovų atsakomybę prieš rinkėjus. 23 proc. apklaustųjų nuomone, merus pradėjus rinkti tiesiogiai sumažės užkulisinių partijų susitarimų formuojant vietinę valdžią. 16 proc. respondentų pabrėžė, kad tiesioginių merų rinkimų atveju miestų ir rajonų vadovai turėtų daugiau galių, todėl sėkmingiau spręstų gyventojų problemas. 12 proc. mano, jog pagerėtų miestų ir rajonų valdžios darbo kokybė, dar 6 proc. yra įsitikinę, kad vietos valdžios lygmenyje atsirastų daugiau demokratijos.