Seimas 12 metų dirbo neteisėtai

Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas Tautos išrinktųjų į šiukšlių dėžę buvo įbruktas tarpuvaldžiu - 2012 metų lapkritį, daugiausia konservatorių ir liberalų balsais. Tačiau buvęs Seimas per ketverius kadencijos metus šio projekto į viešą diskusiją taip ir nedrįso iškelti.

Rado gudrią išeitį

Poreikis priimti minimą teisės aktą kilo dar 2004 metais, kai Konstitucinis Teismas išaiškino, kad kai kurios tuo metu galiojusio Seimo narių darbo sąlygų įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Teismas nurodė įstatymu sureguliuoti Seimo narių darbo tvarką, atostogas, biudžeto lėšų naudojimą parlamentinėms išlaidoms.

Tačiau tuometis Seimas tik panaikino ydingo įstatymo galiojimą, o naujo nepriėmė. Tik kai kurios Konstitucinio Teismo rekomendacijos buvo įrašytos į Seimo statutą, pavyzdžiui, draudimas papildomai dirbti bet kokį kitą darbą, išskyrus kurti ir ūkininkauti. Tačiau Seimo statutas, nors ir prilyginamas įstatymui, toks nėra, mat jo nepasirašo prezidentas.

Bandymų rengti Seimo narių teises ir pareigas apibrėžiantį įstatymą buvo net keli, tačiau nė vienas projektas nebuvo priimtas.

Kodėl iki šiol nepavyko parlamentarų darbo įstatyti į normalias vėžes?

Seimo narys Algimantas Salamakinas, buvęs Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas, dar 2011 metais pristatė parlamentarams konstitucinės, socialinės ir darbo teisės specialistų grupės parengtą Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą.

Nevaržomai gyventi įpratę Tautos išrinktieji pasibaisėjo - projekte siūlyta, kad posėdžių nelankantiems parlamentarams būtų mažinamas atlyginimas, laikotarpiu tarp sesijų, kai Seimo nariai ilsisi prie jūros ar keliauja su šeimomis po pasaulį, o grįžę pasiima solidžias algas, būtų nustatytos oficialios 45 dienų atostogos, griežtai reglamentuota, kaip galima naudoti parlamentiniam darbui skirtas biudžeto lėšas. Taip pat projekte buvo numatyta, kad Seimo kanceliarija centralizuotai aprūpins Seimo narius automobiliais ir būstu, tačiau degalų kiekiai bus limituoti, o už komunalines paslaugas jiems ir jų šeimoms teks susimokėti patiems.

Turėjo ką prarasti

„Aš ilgai galvojau, kodėl tas labai aiškus ir gerai sudėliotas projektas buvo taip draugiškai atmestas - ir pozicijos, ir opozicijos, - sakė A.Salamakinas. - Priėjau prie išvados, kad visi Seimo nariai, priėmus tokį įstatymą, turėjo ką prarasti. Vieniems nepatiko, kad negalės visų parlamentinių lėšų išleisti, kaip buvo įpratę, gėlėms ir suvenyrams, kitiems - kad bus aiškiai reglamentuotos atostogos, tretiems - kad gaus „mašiniukę“ iš Seimo garažo, o ne nuomosis kokią tik nori. Tie automobiliai turėjo būti paženklinti Seimo emblema - pamatys rinkėjai, kad su juo miške kažkas grybauja, aišku, informuos Seimo Etikos komisiją, kad transportas naudojamas ne pagal paskirtį. Viską į krūvą sudėjus, tampa aišku, kodėl su tuo projektu buvau nušvilptas. Jis dar buvo nusiųstas tobulinti į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, S.Šedbaras (tuometis komiteto pirmininkas - red. past.) tobulino, bet nieko neišėjo, ir projektas buvo galutinai atmestas.“

Daug metų dirbdamas Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje, parlamentaras sako matęs kuo įvairiausių gudrybių, kurių Seimo nariai griebiasi, kad iki dugno išsemtų darbui su rinkėjais skirtas biudžeto lėšas: „Vienas vis perka po padangą arba po dvi - nes važinėja nuosavu automobiliu, - per ketvirtį gal 18 tų padangų prisipirko. Kitas Vilniuje gyvena, o beveik visus parlamentinius pinigus išleidžia benzinui, tik kažkodėl pildavo 2-3 valandą nakties... Viskas teisėta, bet ar teisinga? Tokių paradoksų pilna.“

Nemoka mokesčių

O svarbiausia, pasak A.Salamakino, yra tai, kad negalima valstybės biudžeto lėšų skirstyti pagal 5-6 žmonių, tegu ir labai garbingų Seimo valdybos narių, „parėdymus“, nes biudžeto pinigai privalo būti skirstomi ir naudojami tik pagal įstatymą.

„Šitaip Seimas jau 12 metų pažeidžia Konstituciją, - konstatavo ilgą stažą turintis parlamentaras. - Man net buvo kilusi tokia utopinė idėja, kad jeigu jau niekaip negalime to įstatymo priimti, tai gal išbraukti parlamentines išlaidas apskritai, pridėti kiekvienam prie atlyginimo tam tikrą sumą, - darom, kaip norim, bet mokame nuo tų pinigų visus mokesčius, nes dabar nuo parlamentinių lėšų nemokamos nei „Sodros“, nei sveikatos draudimo įmokos, nei pajamų mokestis.“

- Kodėl nei garbių mokslininkų parengtas, nei pačių Seimo narių patobulintas projektas taip ir neišvydo dienos šviesos? - „Vakaro žinios“ teiravosi Seimo nario Rimanto Jono DAGIO, anuomet vadovavusio Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, piestu stojusiam prieš privilegijų naikinimą.

- Na, mokslininkai ir naująjį Darbo kodeksą sukūrė, o paskui jie kažkur pranyko... (Juokiasi.) Bet kokiu atveju Seimo narių garantijos vis tiek yra sutarimo klausimas, pinigų klausimas. O ten buvo prirašyta tokių dalykų, kurie, mėginu prisiminti, darbo teisės ir kitais teisės aspektais nebuvo adekvačiai sutvarkyti. Tai ir buvo pagrindinis motyvas atmesti projektą.

- Kaip jums šiandien atrodo, atostogų nebuvimas yra Seimo narių privilegija ar jų diskriminavimas, nes Konstitucija užtikrina kiekvienam piliečiui teisę į poilsį?

- Ne, aš manau, kad atostogų neturėtų būti. Seimo nario darbdavys yra rinkėjas, ir pagal Konstituciją jis renkamas 4 metų laikotarpiui. Jeigu bus šaukiamas posėdis, jis turi ir naktį atvažiuoti, ir iš užsienio grįžti. Seimo narys turi prie to priprasti, suprasti, kad jo darbo laikas nenormuotas. Nes, jeigu įteisini darbo valandas, įteisini posėdžius, tada pagal darbo teisę turėtų būti ir viršvalandžiai...

- O jei Seimo narys nelanko posėdžių, vis tiek privalo gauti visą atlyginimą ir parlamentines lėšas?

- Čia jau kitas klausimas - jeigu tu nevykdai savo pareigų, yra visa teisė atitinkamai sumažinti atlyginimą. Bet apskritai Seimo narys yra samdinys, pasamdytas visam 4 metų laikotarpiui.

Šiaip yra du būdai reglamentuoti veiklą, numatyti taisykles, pagal kurias Seimo valdyba organizuoja mūsų darbą, - arba Seimo statutu, arba, kaip Konstitucinis Teismas sakė, kažkokiu papildomu įstatymu...

- Tai kodėl tokiam įstatymui Seimo nariai taip priešinasi - nori gyventi mokesčių mokėtojų sąskaita, Seimo viešbutyje nemokėti nei už elektrą, nei už šildymą, važinėtis prabangiomis mašinomis ne tik rinkėjų, bet ir asmeniniais reikalais?

- Tada buvo ir daugiau pastabų... Ir buvo nuspręsta, kad užteks pavesti valdybai, ir ši laikinai nustatė sąlygas, kol bus parengtas visus tenkinantis variantas.

- Ar teisėta, kad tai, kas pagal Konstituciją turi būti nustatyta įstatymo, metų metus spręsdavo Seimo valdyba?

- Dabar tai galioja. Konstitucijos pažeidimų kaip ir nėra, nes Seimo statutas prilyginamas įstatymui. Klausimas, ar tai yra gerai. Manau, kad tas projektas (Seimo du kartus atmestas - red. past.) turėtų sulaukti svarstymo. Bet, ar tos nuostatos bus įtvirtintos, negaliu garantuoti. Nes reikia sutarimo tarp frakcijų, fiziškai reikia 71 balso Seime, tiek pat kaip ir prezidento veto atmetimui, o tiek surinkti nėra taip paprasta.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“